Šis žmogus paliko savo pėdsaką tarp didžiųjų pasaulio išradėjų, tačiau gimtajame mieste beveik nežinomas.

Vykdant  projektą „Brunono Abakanovičiaus keliu“ bendradarbiauja Ukmergės Jono Basanavičiaus ir Antano Smetonos gimnazijos.

Jono Basanavičiaus gimnazijos direktorius Saulius Grigas papasakojo, kad iš abiejų gimnazijų projekte dalyvauja po komandą, kurią sudaro dešimt gimnazistų ir du mokytojai.

Brunonas Abdankas Abakanovičius yra pasaulinio lygio matematikas, inžinierius, elektrotechnikas, konstruktorius, išradėjas. Jis gimė 1852 m. spalio 6 d. Ukmergėje (tuometinėje Vilkmergėje).

Yra žinoma, kad jis baigė Rygos politechnikos mokyklą (dabar – Rygos technikos universitetas), kurioje įgijo kelių ir tiltų inžinieriaus specialybę. Kurį laiką čia ir dėstė. 1875 m. buvo pakviestas į Lvovo Technikos akademiją (dabar – Lvovo politechnikos institutas), ten apgynė daktaro disertaciją. 1881 m. persikėlė į Paryžių, kur įsteigė elektrotechnikos laboratoriją.

A.Abakanovičius sukonstravo integratorių ir 1886 m. išleido apie jį knygą prancūzų kalba, kuri vėliau buvo išversta į vokiečių ir lenkų kalbas.

Tarp jo išradimų yra nuolatinės srovės generatorius, elektromagnetinis skambutis geležinkelio linijoms, naujo tipo kaitinamoji lempa.

Šis žmogus paliko savo pėdsaką tarp didžiųjų pasaulio išradėjų, tačiau gimtajame mieste beveik nežinomas. Žinomas tik faktas, kad B. Abakanovičius gimė Ukmergėje.

Pasak gimnazijos direktoriaus S. Grigo, netgi nėra žinoma, kiek laiko jis galėjo gyventi Ukmergėje – ar čia mokėsi, ar tėvai emigravo jam dar esant mažam vaikui. O atminimo ženklų apie šią iškilią asmenybę nėra visai. Tad komandų tikslas ir pagrindinis darbas – atskleisti ir parodyti visuomenei mokslininko sąsajas su Ukmerge.

Projekto grupė imsis ambicingo žygio – bendradarbiaudama su įvairiomis institucijomis rinks susijusią medžiagą ir tyrinės, kiek būsimasis mokslininkas gyveno Ukmergėje ir kaip čia klostėsi jo gyvenimas.

Lapkričio mėnesį vykusiame susitikime grupė aptarė galimas projekto kryptis, apsvarstė galimybes, nusimatė trumpalaikį veiklos planą.

Pirmiausia duomenų bus ieškoma Ukmergės kraštotyros muziejuje – aiškinsis, ar čia yra išlikusios kokios nors informacijos apie B. Abakanovičių. Taip pat – ar muziejus galėtų padėti užmegzti bendradarbiavimą su Rygos institucijomis – muziejumi bei universitetu, kuriame, kaip žinoma, mokslininkas studijavo ir dirbo.

Ketinama ieškoti galimybių tyrinėjimus vykdyti ir Prancūzijoje. Tolimesni veiksmai, pasak S. Grigo, priklausys nuo atsakymų – ar institucijos sutiks bendradarbiauti, kokia forma bus dalijamasi medžiaga. „Galbūt komandos vyktų į vietą, o gal dalį medžiagos institucijos galėtų atsiųsti“, – svarstė direktorius. Yra numatyta ekspedicija į Rygą, o jei pasiseks užmegzti ryšį, tada galbūt planuos tiriamąją kelionę ir į Paryžių.

Tikimasi, kad, surinkus medžiagą, Ukmergėje atsiras ir žymiam mokslininkui skirta atminimo lenta su QR kodu, kurį nuskaičius bus galima daugiau sužinoti ne tik apie jo išradimus, bet ir apie sąsajas su Ukmerge.

Be kita ko, tarp B. Abakanovičiaus išradimų yra ir parabolografas bei spirografas. Terminų žodynas nurodo, kad spirografas yra prietaisas kvėpavimo funkcijai tirti. Iš jo užrašytos kreivės (spirogramos) galima nustatyti plaučių talpą, tūrį, per minutę įkvepiamo į plaučius ir iškvepiamo iš jų, galimo įkvėpti ir iškvėpti, patenkančio į alveoles oro kiekį per tam tikrą laiko vienetą. O kam naudojamas parabolografas? Gal tai pavyks išsiaiškinti gimnazistams.