Vijolės Ivanauskienės nuotr. E. Leleikaitės fotografijos paroda, pristatanti girdėjimo džiaugsmą naudojant kochlearinius implantus, paremta jos pačios patirtimi. Vijolės Ivanauskienės nuotr. E. Leleikaitės fotografijos paroda, pristatanti girdėjimo džiaugsmą naudojant kochlearinius implantus, paremta jos pačios patirtimi.

Ukmergės tolerancijos centre eksponuojama ukmergiškės fotografės Eglės Leleikaitės darbų paroda, kurioje – portretai žmonių, garsų ieškančių pasitelkiant klausos implantus. Patirtimi turint klausos negalią dalinasi ir pati Eglė.

Visi Eglės modeliai – jauni žmonės, turintys klausos negalią. Dėl kochlearinių implantų atradę pilnaverčio gyvenimo galimybę jie užfiksuoti besiklausantys muzikos. Kokia tai muzika, atkuria prie nuotraukų integruoti QR kodai.

Šie portretai – Vilniaus dizaino kolegijos, kurioje mokėsi Eglė, Taikomosios fotografijos bakalauro baigiamasis darbas. Gynimo metu buvo pristatyti 8 portretai, o parodoje Ukmergėje – 14.

„Bakalauro darbo kūrybinio projekto idėja buvo sukurti kochlearinių implantų naudotojų port-retus bei surengti jų reklaminių nuotraukų parodą“, – pasakojo fotografė.

Pasak Eglės, kai feisbuko platformoje rado žmonių, turinčių Dauno sindromą, portretų parodą, pagalvojo, kad reikėtų paveiksluoti kažką panašaus. Pradėjusi daugiau tyrinėti neįgaliųjų fotografiją, pastebėjo, kad daugelyje nuotraukų užfiksuotos pozityvios emocijos. Taip ir kilo idėja sukurti šią parodą.

Jos užsakovu tapo bendrovė ,,Laudata“, ketinanti tokias parodas rengti kochlearinių implantų naudotojams skirtose konferencijose. Pirmasis šios parodos pristatymas konferencijos metu vyks metų pabaigoje Kaune.

Pati Eglė kochlearinį implantą naudoja nuo 4-erių metų. Ankstyvoje vaikystėje jai buvo nustatyta klausos negalia. Toks sudėtingas atvejis buvo labai retas. Kaip sakė medikai, tik jai ir dar vienam vaikui Ukmergėje buvo nustatyta tokia negalia.

Mama Edita, ieškodama galimybių, kad dukra galėtų bent kiek girdėti, kreipėsi į įvairius specialistus. Taip sužinojo apie kochlearinius implantus, kurie tada buvo naujovė. Eglė – viena pirmųjų, kuriai Lietuvoje buvo atlikta tokio implanto operacija. Tai buvo gana rizikinga, bet šeima nusprendė, jog bandyti verta, nes prarasti nebuvo ko.

Tiesa, reikėjo surinkti daug lėšų, nes tuo metu ligonių kasos kompensavo tik dalį implanto kainos. Finansinės pagalbos tėvai ėmėsi ieškoti ir Lietuvoje, ir užsienyje. Į viltingą pagalbos šauksmą atsiliepė abiejų tėvų bendradarbiai, ugdymo įstaigos, žmonės iš įvairių Lietuvos kampelių. Didžiulę paramą ir viltį suteikė gydytojas Vidmantas Pranevičius ir Ukmergės „Rotary“ klubas, kurio atstovams, vykstant į konferenciją Anglijoje, Edita įdavė dukros nuotrauką su užrašytu pagalbos prašymu: „Padėkite Eglutei išgirsti garsų pasaulį“.

Vyresnis Eglės brolis Mantas taip pat daužė savo taupyklę. Jo didžiausias noras buvo – kad tik sesė girdėtų. Per operaciją brolis labai jaudinosi, nerimavo. Pasiryžimas ir pastangos nenuėjo veltui.

Operacija buvo tik ilgo kelio į garsų pasaulį pradžia. Pirmuosius metus po operacijos vaikas nepradeda kalbėti, nes jo klausa tik tada pradeda vystytis. „Žodį „mama“, ne perskaitytą, o pasakytą natūraliai, aš pirmą kartą išgirdau, kai Eglei buvo penkeri“, – dalijosi mama. Viena yra girdėti, kita – suvokti, ką girdi, suprasti garsų reikšmę, priskirti garsą šaltiniui. Viso to tenka ilgai ir kantriai mokytis. Lopšinę „A-a, pupa“ mokėsi gal du mėnesius. Iš pradžių painiojusi telefono ir durų skambučius, šiandien Eglė gali girdėti miauksint katę kitame namo aukšte.

Implantas veikia kartu su procesoriumi, kuriame galima nustatyti garso lygį, pasirenkant individualaus bendravimo, auditorijos, koncerto ar kitą aplinką.

Iki operacijos Eglė lankė specialaus ugdymo darželį „Vyturėlis“, o po operacijos, nepaisant klausos negalios, mokėsi bendro ugdymo įstaigose – lankė vaikų darželį „Eglutė“, Užupio pagrindinę mokyklą, Jono Basanavičiaus gimnaziją. Pasak mokytojų, atėjusių pasveikinti merginą su pirmąja paroda, Eglė nebijodavo klausti ir dėdavo daug pastangų, kad pasiruoštų pamokoms.

Eglei pasirinkus studijas, mama sako nebijojusi paleisti dukros. „Jaučiau, kad ji pasiruošusi“, – kalbėjo ji, visus tuos mokslo metus padėjusi Eglei.

Atėjus metui rengti diplominį darbą, ukmergiškė pasirinko portretą – vieną sudėtingiausių fotografijos žanrų.

Parodoje eksponuojami portretai fotografuoti studijoje, panaudojant studijinį apšvietimą.

Ruošdamasi baigiamojo darbo kūrybiniam projektui, su modeliais kolegijos fotostudijoje Eglė dirbo apie tris mėnesius.

„Sugalvojusi kurti projektą apie kochlearinių implantų naudotojus, pradėjau ieškoti modelių. Pirmosioms fotosesijoms pasirinkau modelius iš savo pažįstamų aplinkos. Vėliau modelių teko ieškoti per Lietuvos kochlearinių implantų naudotojų asociaciją ir per užsakovą UAB „Laudata“. Reikėjo daug bendrauti su modeliais ir jų tėvais, padrąsinti, parodyti nuotraukų pavyzdžius, kaip norėčiau juos nufotografuoti“, – pasakojo fotografė.

Kiekvienos fotosesijos metu teko atlikti daug bandymų, kad užfiksuotų reikiamą emociją. „Prieš fotosesiją klausinėjau, ar jie groja muzikos instrumentais, ar tik klausosi muzikos. Sužinojusi, kad kai kurie iš jų moka groti, pasiūliau atsinešti savo instrumentą. Kiti, kurie negroja, fotosesijos metu klausėsi muzikos per ausines“, – dalijosi fotografė.

Kai kurie modeliai nenorėjo fotosesijos metu rodyti savo implanto išorinio procesoriaus. Atsižvelgdama į tai, fotografavo jo nerodant. Tai modeliams suteikė daugiau pasitikėjimo.

Pristatydama parodą mergina sakė norėjusi kalbėti apie galimybę girdėti, kurią suteikia kochleariniai implantai, norėjusi ir kitus klausos negalią turinčius žmones padrąsinti ryžtis operacijai, kuri atveria garsų pažinimą.

„Džiaugiuosi, kad į parodą atvyko mokytojos, logopedės, kurios mane lydėjo nuo darželio iki kol užbaigiau mokslus Ukmergėje. Ačiū kiekvienam, kas atvyko ir dar norėtų aplankyti mano parodą“, – sakė Eglė.

Šiais metais sukanka 25-eri metai, kai Lietuvoje daromos kochlearinių implantų operacijos. Ši paroda suteikia galimybę visuomenei sužinoti apie naujausias klausos atkūrimo galimybes visam likusiam gyvenimui.

Eglė svajoja dirbti fotografe. Jos paroda demonstruoja, kokią gyvenimo kokybę ir kokius tikslus galima pasiekti, sujungiant bendras pastangas ir šiuolaikines technologijas.

Parodos iniciatorius Ukmergėje – naujųjų medijų meno klubas „Pozityvas“. „Surengti mano fotografijos personalinę parodą – Nijolės Paškauskienės idėja. Ją įgyvendinti padėjo klubo „Pozityvas“ komanda  ir Tolerancijos centras. Kadangi portretų paroda jau buvo pristatyta bakalauro gynimo metu, fotografei beliko ją papildyti keliais turėtais portretais.

Paroda Ukmergės tolerancijos centre bus eksponuojama iki vasario 6 d.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų