Apdovanojimas jam skirtas už sėkmingą darbą ekologinės gamybos ūkyje, jame vykdomus ilgalaikius ekologinės žemdirbystės beariminės technologijos ir kitus tyrimus.

Ūkininkas, agronomas, dviejų žemės ūkio bendrovių vadovas V. Genys gamtą tausojantį, ekologinį ūkį puoselėja nuo 1998 metų, o agronomo darbą dirba jau 42-ejus metus.

Ukmergiškio ūkis unikalus – čia žemė dirbama neariant ir nenaudojant jokių chemikalų. Pasirodo, tai įmanoma, tik reikia turėti daug mokslinių žinių ir matyti savo pasirinkime gilią prasmę.

Ūkininko teigimu, visą darbą už dyką jo ūkyje nudirba dirvožemio bendruomenė. Jam reikia tik stebėti ir pasirūpinti tais milijardais gyvasties, kurie aprūpina mus visus kokybišku maistu.

Ekologiniu ūkininkavimu V. Genys domisi jau daugiau kaip tris dešimtmečius. Sako esąs įsitikinęs, kad ūkininkas turi labai svarbią pareigą pasirūpinti viešuoju interesu. Būtent jis atsako už tris strateginius dalykus: orą, vandenį ir maistą. „Eurais nepakvėpuosi, jų neatsigersi ir nepavalgysi.

Tai sukuria atsakomybę rūpintis savo Tėviške ir su pagarba, meile globoti žemę“, – sakė V. Genys.

Ukmergės rajone ūkininkaujantis agronomas V. Genys žemę dirba, pasirinkęs minimalaus jos dirbimo technologiją. Savo ekologiniame sėklininkystės ūkyje jis nenaudoja jokių sintetinių trąšų ir herbicidų.

Agronomo įsitikinimu, ekologiniam ūkininkavimui, siekiant, kad derlingumas būtų maksimalus, labiausiai reikia žinių: „Dabar visi kalbam apie inovacijas, bet agronomija neina inovacijų keliu – ji eina pažinimo keliu. Visa ko pagrindas yra žinios.“

230 ha ūkyje V. Genys taiko 9-ių laukų sėjomainą. Augina kmynus ir sėkloms skirtas daugiametes žoles, speltos kviečius, rugius, grikius, avižas. Pasak jo, biologiniam aktyvumui dirvožemyje visiškai atsistatyti reikia trijų sėjomainos „apsisukimų“ – 27-erių metų.

Kad apdovanojimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu būtų įteiktas V. Geniui inicijavo Žemės ūkio ministerija. „Buvau tikrai nustebintas. Juk tai – ne padėkos raštas, tai – valstybinis apdovanojimas, tai – viso mano gyvenimo ir sklaidos įvertinimas“, – sako ukmergiškis.

Sklaidai – savo žinių perteikimui kitiems ir naujų žinių įgijimui – jis teikia didelį dėmesį. Tačiau pastebi, kad užsienyje jo patirtimi šiuo metu domimasi gal net daugiau nei Lietuvoje. Jo ūkyje lankosi ir technologijomis domisi latviai, lenkai, vokiečiai, švedai.

Prezidento komunikacijos grupė skelbia, kad Vasario 16-osios proga paskelbtu dekretu Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo 89-is Lietuvos Respublikai nusipelniusius žmones, tarp jų – 13 užsienio valstybių piliečių. 

Valstybės apdovanojimai buvo įteikti už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje. „Noriu ištarti nuoširdų ačiū visiems ir kiekvienam, kas rūpinatės bendrais Lietuvos reikalais ir daugelio iššūkių akivaizdoje kuriate mums taip reikalingą vienybę. Vienybę, kuri taip įspūdingai peržengia mūsų šalies ribas ir sujungia Lietuvą su bendraminčiais visame pasaulyje. Tegul Jūsų visų darbai tampa įkvepiančiu pavyzdžiu ir visuomet liudija šviesos pergalę prieš tamsą!“ – susirinkusiesiems prezidentūros Baltojoje salėje sakė šalies vadovas.