Nukentėjusiuosius nuo jos padarinių vienijančiai organizacijai skirta kompensacija sveikatos žmonėms nesugrąžino, tačiau padėjo atlikti daug kilnių darbų.

Avarijos Jonavos „Azoto“ gamykloje padarinius skaudžiai pajuto ir ukmergiškiai, nes vėjo kryptis nebuvo palanki mūsų kraštui.

Jonavos gamyklos teritorijoje gaisras nitrofoskos trąšų sandėlyje prasidėjo nuo galimai trumpo elektros sujungimo. Po sprogimo į aplinką išsiliejo 7,5 t gryno amoniako, kuris sklido garų pavidalu, tūkstantį kartų viršydamas leistinas normas.

Sudėtingo cheminio junginio skaidymo procesas atmosferoje vyko apie 30 dienų. Amoniakas sukelia kvėpavimo takų nudegimus, apsinuodijus prarandama sąmonė. Be to, nustatyta, kad nitrofoskos trąšų skilimo produktai veikia mutageniškai ir sukelia onkologinius susirgimus.

1989-ųjų kovo 20 d. nelaimės vietoje žuvo 7 žmonės. Daugelis patyrė traumas. Deja, valdžios struktūros operatyviai nesiėmė jokių priemonių gyventojų evakuacijai. Priešingai, kad nekiltų panika, buvo išjungtas telefoninis ryšys ne tik Jonavos, bet ir Ukmergės gyventojams.

Liudininkai prisimena, kad jonaviškiai gelbėjosi savo jėgomis, ir tik vakarop pradėta organizuoti masinė evakuacija. Upninkų ir Ukmergės rajono Veprių kryptimi slinko amoniakinis šleifas, bet apie mirtinas grėsmes niekas gyventojams nepranešė.

Tik po trijų dienų, kai žmonės pajuto sveikatos sutrikimus, buvo pradėta dalinė Veprių evakuacija. Atsiminta, kad Deltuvoje buvusioje lapių fermoje staiga išgaišo visi gyvūnai, miškuose stipo laukiniai gyvūnai. Per keletą metų nuo įvairiausių kvėpavimo takų ligų mirė daug vietinių gyventojų.

Vepriškis Romas Petras Šaulys po nelaimės įkūrė visuomeninę organizaciją „SOS Vepriuose“. Vienas iš jos tikslų buvo paremti nuo avarijos nukentėjusius šių apylinkių žmones.

R.P. Šaulys prisimena, kad anuomet net buvo viešai džiaugiamasi, kad po avarijos vėjo kryptis buvo palanki: nuodingus debesis nunešė ne į Jonavą, o į priešingą pusę. Tačiau, kad nuodai susitelkė Vepriuose ir dėl to nukentėjo kaimų gyventojai, tuometinei valdžiai lyg ir nebuvo svarbu.

Apie avariją buvo neskelbiama jokia informacija. Žmonių evakuacija tik imituojama, o nukentėjusieji nesulaukė paramos.

R.P. Šaulys prisimena tuomet Sližiuose kūręs verslą – gamino ir į Rusiją vežė plastiko gaminius. Galimybės verslams Sovietų Sąjungoje tada jau buvo.

Įvykus Jonavos „Azoto“ avarijai su žmona tuomet išvyko iš Veprių ir laikinai prisiglaudė Vilniuje. Tačiau abiejų sveikata buvo pažeista – teko kreiptis į medikus. Sostinėje sutuoktiniai praleido kelias savaites ir mano, kad tik todėl pavyko išsigelbėti. Medike dirbanti Gražina Šaulienė vėliau stengėsi skleisti žinią apie Veprių gyventojų sveikatai padarytą nepataisomą žalą. Bet tuometinė sovietinė santvarka bandė tragedijos mąstą slėpti.

Vepriškis R. P. Šaulys daug metų rinko statistiką, bylojančią, kiek kartų po avarijos padaugėjo atvejų nuo mirčių. Taip pat jis siekė, kad įkurta organizacija „SOS Vepriuose“ gautų finansinę kompensaciją. Ir tai padaryti pavyko – sakė, kad „SOS Vepriuose“, praėjus daug metų nuo avarijos, sulaukė 100 tūkst. litų paramos.

Kad ji būtų skirta labiausiai prisidėjo tuometis „Achemos“ vadovas a. a. Bronislovas Lubys, šiandien prisimenamas kaip mecenatas, nuosekliai rėmęs kultūrą, švietimą, mokslą.

Pasak „SOS Vepriuose“ įkūrėjo, pinigai buvo panaudoti labai kilniems tikslams. Už juos atnaujintos Veprių kalvarijų stotys – jos papuoštos paveikslais. Taip pat atnaujintas Vepriuose stovintis Baro konfederacijos koplytstulpis. Organizacija anuomet sulaukė ir paramos iš užsienio, kuri dalinta gyventojams. Vokiečiams už suteiktą paramą tada atlyginta pastatant paminklą Antrajame pasauliniame kare ties Vepriais žuvusiems vokiečių kariams.

Nepamirštas liko ir finansinę paramą „SOS Vepriuose“ skyręs B. Lubys – jo atminimas įamžintas viename iš Veprių bažnyčios varpų. Varpų pastatymą mecenavo Romo ir Gražinos Šaulių šeima.

Dabar jau garbaus amžiaus sulaukęs, greitai 84-erių metų sukaktį švęsiantis, R. P. Šaulys sako, kad susidomėjimas kadaise įvykusią avarija niekur nedingo. Neseniai, artėjant 35-erių metų sukakčiai, jis davė interviu LRT radijui.