Dirvožemio įšalas turi didelę reikšmę daugelyje sričių tiek žmonių gyvenime, tiek gamtoje. Jo gylis labai svarbus projektuojant statinius, kelius, inžinerinius tinklus.
Žemės ūkyje sniego dangos storis bei dirvožemio įšalimo gylis itin svarbūs žieminėms kultūroms, šie duomenys svarbūs prognozuojant pavasario potvynius.
Dirvožemio įšalimo gylio matavimus daugelyje pasaulio valstybių, taip pat ir Lietuvoje, iki šiol atlieka žmogus, o ne automatiniai prietaisai.
Matavimai vykdomi meteorologinių stebėjimų aikštelėje pašalomačiu, kuris į žemę įkasamas iki 160 cm gylio. Prietaiso sandara paprasta – apsauginis vamzdelis, jame – giluminė žarnelė, į kurios vidų yra įleidžiamas kaproninis siūlas su mazgais, pripildoma distiliuoto vandens, tad ledas, sušalęs su šiuo siūlu net jei iš viršaus ir atitirpsta, išlieka nepajudėjęs. Iš išorės ant žarnelės kas 1 centimetrą yra pažymėta skalė.
Matavimai atliekami vieną kartą per parą, apie 8 val. ryto Lietuvos laiku. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologijos stotyse įšalimo gylio matavimai įprastai atliekami pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais.
Paskutinės 2025 m. dienos, taip pat 2026 m. pradžia pasižymėjo labai šaltais orais, tačiau prieš jiems nusistovint daugelyje šalies rajonų žemę užklojo sniego danga, neleidusi dirvožemiams įšalti itin smarkiai.
Ploniausia sniego danga susidarė Vilkaviškio apylinkėse, tad dirvožemiai ten šalo smarkiausiai – būtent Kybartų automatinėje meteorologijos stotyje fiksuotas didžiausias šios žiemos sezono dirvožemio įšalimo gylis – 38 cm.
Keliais centimetrais mažesnis dirvožemio įšalas išmatuotas Kauno ir Varėnos stotyse, o kitur šalyje dirvožemiai buvo įšalę iki 3–16 cm. Šiomis dienomis, kai oro temperatūra vietomis perkopia per 0 °C ir gana intensyviai tirpsta sniegas, dirvožemio įšalo sluoksnis po truputį daug kur pradeda plonėti.
Vidutiniškai per žiemą dirvožemiai Lietuvoje įšąla iki 30–60 cm, kai kada – 80–90 cm sunkiuose dirvožemiuose, o lengvuose gali įšalti iki 100–130 cm ir giliau.
Didžiausias Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis išmatuotas Dusetose 1969 m. ir siekė 146 cm.
Kaip matyti iš žemėlapio, dirvožemio įšalo sluoksnis, storesnis nei 100 cm, buvo fiksuotas daug kur. Vis dėlto, pastaraisiais metais vis dažniau pasitaiko žiemų, kai dirvožemiai įšąla tik kelioms dienoms, o ir įšalo storis yra nedidelis. Paskutinį kartą dirvožemio įšalas, viršijęs 100 cm, buvo fiksuotas prieš 20 metų – 2006 m. kovo mėnesį Vilniuje ir siekė 101 cm.
