Leonpolio dvarą tvarko naujieji šeimininkai

Autorius Vaidotė Šantarienė
Leonpolio dvarą tvarko naujieji šeimininkai / Leonpolio dvaras. Asmeninio archyvo nuotr.

Apleistas Leonpolio dvaras – kultūros paveldo objektas – tvarkomas ir keliamas naujam gyvenimui. Tuo rūpinasi dvarą įsigijusi gerai žinomų ūkininkų šeima.

Gražius planus įgyvendina Leonpolyje gyvenantys ir čia ekologiškas daržoves auginantys Laima ir Vincentas Stragiai bei jų vaikai. Šie tėvų meilę žemės darbams perėmę nuo mažens. Stragių užauginta produkcija iškeliauja į įvairius ūkininkų turgelius, ja prekiaujama internete.

Pasak Mindaugo Stragio, UAB „Ekomarket“, kuriai priklauso el. parduotuvė EkoMarket.lt, vadovo, ketinama pritaikyti dvarą ekologinio šeimos ūkio veiklai. „Dvaras ir anksčiau užsiėmė žemės ūkiu. Bandom atstatyti, sutvarkyti, čia dirbsim, nes mūsų tėvai sukūrė ūkį, daug dirbo, investavo, dabar perima vaikai“, – pasakojo jis.

Leonpolyje taip pat ūkininkauja Stragių dukra Ieva, sesuo Jūratė ir brolis Mindaugas prisideda prie šeimos verslo. Jis pats su savo šeima gyvena ir dirba Vilniuje, tačiau, sako, Leonpolyje, ypač dabar, tenka būti labai dažnai.

„Prižiūrim dvaro aplinką, jo pastatus reikia atstatyti, restauruoti. Darbų – daugybė, viską darom po truputį. Tvarkomi pastatai, dalis patalpų bus skirtos rūšiuoti, sandėliuoti daržoves, vienas pastatas – gyventi, – planais dalijosi M. Stragis. – Tvarkomės daugiau patys, turim ūkio žmonių, kurie padeda.“

Ruošiamasi auginti ir avių, kitų gyvulių. Jo teigimu, bus atkurtas dvaro parkas.

Liūdnas vaizdas

„Turim gražios dvaro ateities viziją. Ūkis turi gyvuoti ir uždirbti, duoti pelno. Todėl stengiamės puoselėti, gražinti. Juk tai – ne tik Leonpoliui – visam Ukmergės kraštui svarbus objektas, turintis savo istoriją, kultūrinę reikšmę“, – sako pašnekovas.

Apie dvaro istoriją jis galėtų pasakoti daug. Gerai žino, kam jis priklausė tarpukariu, kas vėliau paveldėjo dvarą, kam buvo parduotas.

„Ankstesni savininkai nesugalvojo, ką čia padaryti, nelabai rūpinosi dvaro statiniais ir aplinka. Pastatai sunykę, sugriuvę, visur neprižiūrėta – liūdnas sovietmečio paliktas vaizdas. Viskas buvo perduota į varžytynes – jose prieš porą metų ir nusipirkom“, – pasakojo jis.

Apie tai, kiek viskas kainavo ir kiek reikia lėšų viską sutvarkyti, M. Stragis neatvirauja: „Sunku įvardyti, nes net nežinau, kaip įvertinti. Juk reikia dar daug į tai investuoti. Be banko pagalbos neapsieita – paskolą imti vis tiek teko.“

Duomenys apie bankrutuojančios (bankrutavusios) minėtos įmonės 2015 m. parduodamą iš varžytynių turtą buvo viešai paskelbti internete. Jie ir dabar pateikti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR finansų ministerijos tinklalapyje. Pradinė Leonpolio dvaro ansamblio su žeme pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse nurodyta 340 tūkst. Eur, antrosiose – 300 tūkst. Eur.

Pavyzdinis ūkis

Kultūros paveldo objektu pripažintas dvaras dokumentuose minimas nuo 1614 m. 17 a. antroje pusėje jis atiteko Siesickiams. Vėliau dvarą paveldėjo Radvilos. Yra žinių, kad dvarą Marcijona Radvilienė atidavė savo sūnui Leonui Mykolui Radvilai (1722–1751). Rūmų kiemas buvo aptvertas mūrine tvora, turėjusia gynybinės sienos požymių. Nuo šeimininko vardo liaudiškos formos Levas dvaras aplinkinių gyventojų imtas vadinti Levampoliu.

Paskutinė iš Radvilų – kunigaikštytė Celestina Radvilaitė po 1922-ųjų Lietuvos žemės ūkio reformos nesugebėjo išlaikyti dvaro ir pardavė jį gydytojui Mykolui Deveniui. Alenos ir Mykolo Devenių ūkis buvo aukštos žemdirbystės kultūros pavyzdys visai Lietuvai. Dvare sukurtas ūkis parodose laimėjo daug premijų. Veikė moderni spirito varykla, kooperatinė garinė pieninė. Leonpolis – vienas iš pirmųjų Lietuvos ūkių, pradėjusių auginti cukrinius runkelius. Dvare taip pat buvo turtinga biblioteka, paveikslų galerija, kaupti etnografiniai rinkiniai.

1940 m. Leonpolio dvaras buvo nacionalizuotas. Sovietmečiu sujungtos Leonpolio, Mikailiškių ir Laibiškių dvarų žemės ir įkurtas tarybinis ūkis. Daug eksponatų iš turtingos Devenių bibliotekos, paveikslų galerijos pateko į Lietuvos muziejus.

Įmonei – bauda 

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nuosavybės teises atgavo jauniausia jų dukra, politiko, gydytojo Kazio Bobelio našlė Dalia Devenytė-Bobelienė, vaikystę praleidusi šiame savo šeimos dvare. Ji planavo čia įkurti Deltuvos kultūros centrą. Buvo gauta 200 tūkst. litų valstybės parama rūmų restauracijai, tačiau už tuos pinigus atlikta tik dalis darbų: pakeistas stogas, perdangos, suremontuotos palėpės.

Savininkė ketino dvarą perduoti rajono savivaldybės administracijai arba Raudonajam Kryžiui, tačiau apleisto dvaro niekas nenorėjo. Nesaugomus rūmus pradėjo niokoti vagys, o 2006 m. Bobeliai dvarą pardavė medienos eksporto įmonei.

2007 m. atlikti archeologiniai tyrinėjimai Leonpolio dvaro rūmų rūsiuose ir žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai rūmų aplinkoje.

2014 m. Kultūros paveldo departamentas už dvaro rūmų nepriežiūrą jų valdytojui – UAB „Timber Pack“ – skyrė 40 tūkst. litų baudą. Vengiant susimokėti, antstoliams pavesta areštuoti įmonei priklausantį turtą.

TAGGED:
Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *