Ukmergės kraštotyros muziejui – 80 metų

Autorius Ukmergės žinios
Ukmergės kraštotyros muziejui – 80 metų / A. Vyšniausko nuotr. Ukmergės kraštotyros muziejaus ekspozicija

Ukmergės kraštotyros muziejus šiemet švenčia 80-ies metų jubiliejų. Šia proga norime supažindinti su muziejaus įkūrimu ir jo istorine raida.

Žodis „muziejus“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „museion“, kurio reikšmė – mūzų šventovė. Čia renkamos, saugomos, tiriamos ir eksponuojamos materialinės ir dvasinės kultūros vertybės. Muziejus turėjo praeiti ilgą ir sudėtingą kūrimosi ir veiklos istoriją, kad iki šių dienų išlikusios vertybės būtų surinktos ir išsaugotos ateities kartoms. Archyvuose neišliko jokių Ukmergės kraštotyros muziejaus ankstyvąją istoriją liečiančių dokumentų, todėl pagrindinis informacijos šaltinis yra to meto spauda.

Kūrimosi pradžia

1933 m. Ukmergės skautų būstinėje buvo įkurtas pirmasis nedidelis muziejus mieste (buv. Kauno g. 10, pastatas neišlikęs).

1933 m. žurnale „Skautų aidas“ rašoma: „Balandžio 2 d. 16 val. tunto skautų būkle (būstinėje) atidarytas muziejus. Į susirinkusius kalbėjo tuntininkas sktn. (skautininkas) E. Kulvietis, išreikšdamas vilties, kad skautų muziejus bus pradžia didžiulio miesto muziejaus. Muziejų atidarė p. J. Rėklaitienė. Visi eksponatai surinkti rytų Lietuvoj (…).“

Netrukus prie skautų muziejaus prisijungė ir apskrities mokytojų pedagoginis muziejus „kur yra įdomios pinigų ir akmenukų kolekcijos“ („Skautų aidas“, 1933 m.).

Nors skautų muziejaus atidarymo metu buvo tikimasi, kad jis taps viso miesto muziejumi, norėta jį padidinti ir perkelti į geresnes patalpas, tačiau taip nenutiko. Muziejus taip „ir liko skautų globoje, o plačioji visuomenė nieko apie jį nežino, patalpų nesurasta“. Tačiau muziejus tuo metu turėjo gana „nemažai vertingų dalykėlių. Pažymėtinas metalinių pinigų rinkinys. Labai įdomūs akmens, titnago gadynės (laikotarpio) eksponatai. Tai įvairiausi kirvukai, peiliai, durklai, strėlės ir kt. „Nemažiau įdomus ir ginklų skyrius. Yra dar eilė visokių kitų dalykėlių: papuošalų, medalių, herbų, paveikslų, molio dirbinių ir kt.“, – buvo rašyta „Lietuvos aide“ 1937 m.

Tarpukario Lietuvos miestuose buvo steigiamos kraštotyros draugijos, kurios rūpinosi muziejų įkūrimu. Ukmergėje tokia draugija įkurta 1940 m. vasario 17 d., pasirašant „Rytų Lietuvos Kraštotyros draugijos“ steigimo įstatus. Draugijos įkūrimo iniciatorius – Ukmergės mokytojų seminarijos mokytojas Vaclovas Čižiūnas. Draugijos tikslas buvo pažinti gimtojo krašto praeitį ir dabartį, jo gamtą ir kultūrą, taip pat apsaugoti jo senovės liekanas ir istorinę medžiagą. Svarbiausia priemone tam tikslui pasiekti buvo vietos muziejaus įsteigimas, todėl tais pačiais metais įkurtas nedidelis muziejus Ukmergės valstybinėje gimnazijoje (dabar Antano Smetonos gimnazija).

Pirmieji eksponatai buvo privačių asmenų padovanotos ir kraštotyrininkų surinktos kolekcijos.

Netrukus, 1940 m. birželio 15 d., prasidėjusi Lietuvos okupacija sustabdė Ukmergės kraštotyrininkų pradėtus darbus. Dalis draugijos narių buvo suimti ar iškelti į kitas apskritis. Į kalėjimą pateko ir Ukmergės kraštotyros draugijos iniciatorius V. Čižiūnas. Paleistas iš kalėjimo jis mėgino tęsti kraštotyrinę veiklą. Vienoje iš Ukmergės valstybinės gimnazijos klasių buvo sukrautos muziejaus vertybės – numizmatikos rinkinys, senos knygos ir graviūros, dailininko E. Kulviečio dovanoti paveikslai, varpinių modeliai, archeologiniai radiniai ir kita. Tačiau 1941 m. birželio mėnesį prasidėjus karui, gimnazijos patalpas užėmė vokiečių kariuomenė ir beveik visos muziejinės vertybės dingo.

Muziejaus steigimas

Antrojo pasaulinio karo metais nemažai Lietuvos kultūrinio elito atstovų iš didmiesčių pasitraukė į mažesnius miestus. Į Ukmergę atvyko ir žinomi menininkai iš Kauno – Domicelė ir Petras Tarabildai. 1942 m. Ukmergėje įvyko visuomenės atstovų pasitarimas kultūros paminklų klausimais, kuriame buvo priimtas sprendimas įsteigti kraštotyros muziejų mieste.

Jo vedėjo pareigoms buvo paskirta D. Tarabildienė, kuri kartu su vyru pradėjo organizuoti miesto muziejaus įkūrimą.

„Prieš šį muziejų buvo organizuoti skautų ir gimnazijos muziejai, bet (…) laikui bėgant eksponatai žuvo. Dabartiniam muziejui buvo perduota sauja eksponatų ir tuščios vitrinos“, – rašė „Panevėžio apygardos balsas“ 1944 m.

D.ir P. Tarabildai planavo įvairias kultūrines veiklas Ukmergėje – rengė paskaitas, vykdė kraštotyrines ekspedicijas, organizavo menininkų parodas. 1943 m. sausį buvo surengta Lietuvos dailininkų meno paroda, kurioje dalyvavo apie 60 dailininkų. Ukmergės muziejus šioje parodoje įsigijo keliasdešimt lietuvių dailininkų – R. Antinio, L. Kazoko, V. K. Jonyno, P. Tarabildos, I. Piščiko, D. Tarabildienės, E. Kulviečio kūrinių, kurie žymiai praturtino besikuriantį muziejų. Iki šių dienų muziejuje išliko šie parodoje įgyti (tikėtina) paveikslai: L. Kazoko „Ežero pakrantė“, E. Kulviečio „Senoji Ukmergė“ ir „Piliakalnis“, P. Tarabildos „Motinos mokykla“.

1943 m. balandžio 26 d. Ukmergėje buvo surengta konkursinė menininkų paroda, po kurios D. ir P. Tarabildai kreipėsi į Lietuvos dailininkus, prašydami, kad jie paremtų muziejų. Ukmergės muziejui jie padovanojo apie 60 dailės kūrinių – tapybos, grafikos ir skulptūros. Spaudoje paminėta net 41 dailininko pavardė. Savo kūrinius Ukmergės muziejui dovanojo: skulptoriai R. Antinis, J. Zikaras, P. Rimša, J. Mikėnas, tapytojai A. Gudaitis, K. Žilinskas, V. K. Jonynas, A. Varnas, A. Zmuidzinavičius, R. ir P. Kalpokai, V. Dilka, J. Buračas, A. Galdikas, grafikai M. Dobužinskis, D. ir P. Tarabildai ir kt. Iš to meto padovanotų kūrinių iki šių dienų muziejuje išlikę tik 5 kūriniai: V. Kasiulio tapyba „Pakrantėje“, L. Kazoko tapyba „Žvejų laivai Nidoje“, A. Vaičaičio „Lašinsko ir Kanapinsko mūšis“, J. Martinaičio „Vasarojų rišant“ ir J. Zikaro skulptūra „Be vietos“.

1944 m. gegužės 6 d. buvo iškilmingai pašventintas ir atidarytas Ukmergės kraštotyros muziejus. Ši data ir laikoma muziejaus įkūrimo diena. Jame buvo keturios salės su meno ir istorijos skyriais. Meno skyriuje buvo apie 60 žymių Lietuvos dailininkų paveikslų, o istorijos – tautodailės, buities ir darbo įrankių, senovinių ginklų, spaudos, fotografijų, numizmatikos ir kt. Iš viso muziejuje tuo metu buvo apie 3 500 vertybių. „Muziejus buvo gausiai lankomas. Per pirmąsias dvi savaites po atidarymo, jis susilaukė virš dviejų tūkstančių lankytojų“, –  rašyta „Panevėžio apygardos balse“ 1944 m.

Sovietmečiu

Po Antrojo pasaulinio karo beveik visas muziejaus turtas dingo. D. ir P. Tarabildai išvyko į Kauną, manoma, kad dalį vertybių jie išsivežė. 1946 m. muziejaus direktoriumi paskirtas Z. Žemaitaitis. Tuo metu muziejus veikė Kauno g. stovėjusiame pastate (neišlikęs). Tikėtina, kad tame pačiame pastate muziejus buvo įkurtas ir 1944 m., tačiau nėra tai patvirtinančių faktų.

Tuo metu buvo likusios tik 468 muziejinės vertybės. Senieji muziejaus rinkinių sąrašai neišliko, tad dingusių daiktų ir kūrinių skaičius nežinomas. Pamažu muziejus išplečiamas, prasidėjo intensyvus muziejaus rinkinių kaupimas. 1949 m. eksponatų jau buvo 1 450.

Sovietmečiu eksponatų skaičius sparčiai augo, tačiau dauguma jų atspindėjo sovietinę ideologiją. Ideologizuotas buvo ir muziejaus darbas – skaitomi pranešimai apie kolektyvinius ūkius, paskaitos ateizmo klausimais, rengiami susitikimai su įžymiais žmonėmis, organizuojamos įvairios parodos.

1974 m. buvo nuspręsta nugriauti muziejaus pastatą dėl naujai statomų Kultūros namų. Liepos 1 d. muziejus buvo uždarytas, o visos vertybės perkeltos į Kultūros namų sandėlį. 1975 m. muziejui paskirtos patalpos, buvusiame Kultūros namų pastate (dab. Kęstučio a. 5.). Ten įrengtos ekspozicijos buvo suskirstytos pagal laikotarpius ir temas: 1918–1940 m., 1940–1941 m., pokario ekspozicija, ekonomikos, kultūros bei švietimo, liaudies meno, gamtos. Pagrindinis dėmesys skirtas sovietmečiui. Naujosios patalpos buvo nepritaikytos muziejui, todėl 1977 m. jis uždarytas. 1981 m. muziejaus pastatas buvo suremontuotas, įrengti nauji ekspoziciniai baldai bei vitrinos, prasidėjo intensyvus naujos ekspozicijos kūrimas. Iškilmingas naujos ekspozicijos atidarymas įvyko 1985 m. vasario 1 d. Ekspozicija užėmė keturias sales. Muziejaus rinkiniuose tuo metu buvo 12 048 vertybės.

Keičiantis politinei situacijai, 1989 m. ekspozicija pradėta pertvarkyti – viena salė virto parodų erdve, kita skirta nepriklausomos Lietuvos tarpukario laikotarpiui, I-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko, rezistencijos, tremtinių, pokario metų temoms. Tokia ekspozicija su nedideliais pertvarkymais išliko iki 2016 metų.

Šiandien

Ukmergės kraštotyros muziejus turi atskirus skyrius mieste ir rajone. 1995 m. jam buvo perduotas Veprių muziejus, 2002 m. – Užugirio Prezidento A. Smetonos mokyklos pastatas, 2014 m. – Prezidento Antano Smetonos dvaras, 2018 m. – Siesikų dvaras. 2019 m. muziejui perduotos turizmo informacijos funkcijos bei naujo Tolerancijos centro pastato administravimas.

2016 m. muziejui perduotos atnaujintos ir pritaikytos muziejaus veiklai buvusio kino teatro „Draugystė“ patalpos, kuriose 2021 m. atidaryta nauja muziejaus ekspozicija.

Per 80-dešimt Ukmergės kraštotyros muziejaus veiklos metų vertybių skaičius išaugo iki 48 774.

Muziejaus rinkiniai skirstomi į raštijos, istorijos-etnografijos, fotografijos, dailės, audinių, gamtos, archeologijos, numizmatikos ir pagalbinį, kuriuose atsispindi Ukmergės krašto istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų.

Jubiliejinių renginių plane numatytos įvairios veiklos, kurios padės atskleisti įdomią muziejininko profesiją. Muziejininkai renka eksponatus, juos tyrinėja ir inventorina, kuria parodas, ekspozicijas, organizuoja įvairius edukacinius užsiėmimus, renginius, veda ekskursijas, rašo straipsnius, knygas ir kitomis priemonėmis viešina žinią apie sukauptus istorinius turtus.

Parengė Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkė Vaida Noreikienė

2024 m. renginiai Ukmergės kraštotyros muziejuje

Iki balandžio 8 d. eksponuojama paroda „Daugiakultūrė Ukmergės istorija fotografijose“.

Vasario 16 d. vyko edukacinis renginys „Kas sukūrė trispalvę?“.

Kovo 8 d. – filmo „Jaunimas prieš sovietus“ pristatymas (skirtas Kovo 11-ajai paminėti).

Balandžio 15–gegužės 26 d. – paroda „Vertybės iš muziejaus lobyno“.

Gegužės 17 d. – Tarptautinė muziejų diena. Ukmergės kraštotyros muziejaus 80-mečio šventinis renginys.

Gegužės 31–rugsėjo 6 d. – paroda „Ukmergiškiai dainų šventėje“.

Birželio mėn. – viktorina „Ukmergės praeitis ir dabartis“.

Spalio mėn. – atvirų saugyklų diena „Kaip daiktas tampa eksponatu“.

Rugsėjo 12–gruodžio 31 d. – paroda „Aukštaičių buitis“.

Gruodžio mėn. – etnokultūrinis renginys „Aukštaičių buitis ir papročiai“.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

2023 m.

2023 m.

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *