Žiedadulkės nepaiso jokių sienų ir dėl savo lengvos struktūros esant palankioms sinoptinėms sąlygoms gali būti pernešamos tūkstančius kilometrų. Dėl klimato kaitos Lietuvoje pailgėjo augalų vegetacinis periodas. Vieni augalai žydi ilgiau, kiti pradeda žydėti anksčiau. Tad dėl klimato nepastovumo, žydėjimo sezoninių pokyčių, laikotarpį, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia, nustatinėti tampa vis sunkiau.

Žmonių įsijautrinimas žiedadulkėms priklauso nuo augalų rūšies bei žiedadulkių koncentracijos ore. Stipriausia reakcija fiksuojama esant didžiausiai augalo žiedadulkių koncentracijai. Alerginiai susirgimai yra glaudžiai susiję su klimato sąlygomis. Kuo šiltesni orai, tuo daugiau alergizuojančių žiedadulkių. Alksnių, lazdynų, beržų, miglinių augalų, kiečių (pelynų) ar ambrozijų bei daugelio kitų augalų žiedadulkės gali būti alerginių simptomų priežastimi. Alergenai gali sukelti tokias ligas kaip astma ir alerginis rinitas, taip pat gali lemti konjuktyvitą ir dermatitą.

Per XX a. Europoje stipriai išaugo alerginio rinito ir astmos atvejų skaičius. Įvairiais alerginiais susirgimais praėjusio šimtmečio pradžioje sirgo tik 1 proc. Europos žmonių populiacijos, dabar – apie 20 proc. Ypač alerginiams susirgimams yra jautrūs vaikai.

Aerobiologinius tyrimus jau ilgus metus Lietuvoje vykdo Šiaulių universiteto Technologijos ir gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros mokslininkų ir tyrėjų grupė. Aeroalergenų duomenys renkami aerobiologinėse stotyse Šiauliuose, Vilniuje, Klaipėdoje. Aeroalergenai – tai įvairių augalų žiedadulkės bei jų dalys, grybų sporos ir kitos atmosferoje sklandančios biodalelės, galinčios sukelti alerginį poveikį žmogaus organizmui. Mokslininkai duomenis analizuoja ir teikia prognozes puslapio www.ekomokslas.lt skiltyje „Žiedadulkės”.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olita Rusickaitė