Lietuva rengiasi priimti pabėgėlius

Autorius Vilma Nemunaitienė
Lietuva rengiasi priimti pabėgėlius / Gedimino Nemunaičio nuotr. Seminaro lektoriai visapusiškai apžvelgė pabėgėlių temą.

Ar viską žinome apie pabėgėlius, kaip sutiksime juos savo šalyje, kaip valstybė padės juos integruoti? Į šiuos ir kitus klausimus būrys lektorių bandė atsakyti ir plačiai papasakoti Kaune susirinkusiems žurnalistams. Išsamų seminarą organizavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Apie geopolitinius procesus, vykstančius Vidurio ir Artimuosiuose Rytuose, papasakojo Vytauto Didžiojo universiteto lektorius Andrius Švarplys.

Jis apžvelgė Sirijos krizės priežastis, kurias įsiūbavo Arabų pavasaris 2011-aisiais, kuomet buvo nuversta 50 metų valdžiusi dinastija. Pabrėžė, kaip sunku suprasti, kas vyksta regione, nes tarp tarpusavyje kovojančiųjų konfliktų dalyvių yra daug grupių ir pakraipų.

Vien Sirijoje, kurioje prieš karą gyveno 22 milijonai gyventojų, šiuo metu skaičiuojama 12 milijonų pabėgėlių. Dalis jų migruoja viduje, bet net 4,2 mln. emigravo iš šalies. Dauguma jų apsistojo aplinkinėse valstybėse, kiti patraukė į Europą. Kiek tiksliai Europoje yra iš Sirijos pabėgusių žmonių, pasak lektoriaus, pasakyti yra sunku, skaičius netikslus, jis nuolat kinta.

Atvira pabėgėliams

Pažymėjo, jog tai – didžiausias žmonių judėjimas po II Pasaulinio karo. Aiškino Vokietijos atvirumo pabėgėliams politiką. Ją lemia II Pasaulinio karo pamokos, tai kad visas Vokietijos politinis elitas laikosi antinacistinės pakraipos ir siekia, kad jokiu būdu neišlystų nacistiniai daigai.

Vokietija – Europos Sąjungoje vienintelė daugiausiai finansuojanti – gerokai daugiau duodanti nei gaunanti – šalis. Ir labai svarbu tai, kad visuomenė tokią politiką palaiko. Palaiko, net ir suprasdama apie laukiančius sunkumus. Juk vos 20 proc. pabėgėlių turi aukštąjį išsilavinimą, dar 20 proc. – beraščiai. Nepaisant visko, vokiečių principinė nuostata išlieka.

Lektorius vardino ir kitas karų niokojamas šalis, iš kurių viską palikę bėga civiliai: Eritrėja, Libija, Egiptas. Tačiau kodėl masinė emigracija prasidėjo būtent dabar, juk, pasak ekspertų, nieko naujo nenutiko – ten visada virė įvairios kovos.

Lektoriaus Andriaus Švarplio pastebėjimu, nemaža dalimi dabartinę migraciją nulėmė nebepakenčiamos sąlygos pabėgėlių stovyklose Turkijoje. Žmonės kelis metus gyvenę palapinėse to daugiau nebegali pakęsti. Įžvelgiama ir kita priežastis – Rusijos interesas skaldyti Europą.

Lektorius pažymėjo, kad, deja, kol kas niekas nežino, ką toliau daryti, kaip sustabdyti į Europą plūstančius srautus.

Pastebima, kad Lietuvoje, skirtingai nei Vokietijoje, formuojama neigiama viešoji nuomonė. Neigiama pozicija akivaizdžiai tvirtesnė už teigiamą. Panašią, kritiškiausią tarp Europos šalių, viešąją nuomonę formuoja sienas statanti Vengrija.

O gal Vakarai patys sukūrė dabartinę situaciją, kišdamiesi į Rytų šalių vidinius konfliktus? Juk režimas buvo tų šalių viduje ir valdė situaciją, problema buvo lokali?

Lektorius ragino tokių teorijų nepalaikyti, prisiminti pačios Lietuvos nepriklausomybės siekį.

Turi planą suvaldyti

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ryšių su žiniasklaida grupės vadovas Giedrius Sudikas aptarė Europos Komisijos migracijos politiką dabartinės pabėgėlių krizės kontekste.

Svečio duomenimis, laikantis solidarumo ES viduje ir su kitomis šalimis, 160 tūkst. pabėgėlių planuojama perkelti iš Graikijos, Italijos, 20 tūkst. – perkelti iš trečiųjų šalių. Daugiausiai pabėgėlių priims Vokietija.

Pažymėjo, kad vis dėlto yra tvirtas planas, kaip suvaldyti dabartinę situaciją. Šiame plane – ir išorės sienų apsauga, ir registracijos centrų steigimas, parama trečiosioms šalis, taip pat – veiksminga grąžinimo politika.

Sudarytas bendras saugių kilmės šalių sąrašas: Albanija, Bosnija ir Hercegovina,  Makedonija, Kosovas, Juodkalnija, Serbija, Turkija nepripažintos šalimis, kurių gyventojai galėtų vadintis karo pabėgėliais.

Pabėgėliai – ne teroristai

Seminare didelis dėmesys buvo skirtas aptarti situacijai, kai Lietuva atsiveš pirmuosius pabėgėlius ir kaip juos atsirinks.

Vidaus reikalų ministro patarėjas Arnoldas Pikžirnis pažymėjo, kad Lietuva per artimiausius dvejus metus planuoja priimti 1105 pabėgėlius, kurie šiuo metu laikinai apgyvendinti Graikijoje ir Italijoje. Mūsų pareigūnai vyko į šias šalis užmegzti ryšius su jų pareigūnais žmonių atrankos klausimais.

Lietuva priėmė sprendimą priimti tik šeimas su vaikais. Tai taps savotišku mūsų pačių saugumo garantu.

Pareigūnas griovė nuostatas, kuomet pabėgėliai tapatinami su teroristais. Akcentavo, kad Paryžiuje teroro aktus rengė ne pabėgėliai, tuo tarpu pabėgėliai būtent ir yra žmonės, bėgantys nuo teroro, nuo to, kas jų šalyse vyksta kiekvieną dieną.

Svarstant apie mūsų šalyje pabėgėlių laukiantį integracijos procesą, apgailestauta dėl viešojoje erdvėje formuojamo negatyvaus požiūrio į tuos žmones.

Kaip vyks integracija

Seminare aptarti pabėgėlių perkėlimo į Lietuvą praktiniai aspektai, Lietuvos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų veiksmai, užtikrinant sėkmingą pabėgėlių integraciją.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ES struktūrinės paramos departamento direktoriaus pavaduotoja Audra Mikalauskaitė pažymėjo, kad Lietuva turi patirtį integracijos procese.

Lietuvoje šiuo metu gyvena daugiau nei 100 prieglobstį gavusių užsieniečių. Daugiausiai jų Vilniuje ir Jonavoje, dar po kelis ar keliolika – Šiaulių, Elektrėnų ir Kauno savivaldybėse. Ukmergėje, kaip ir daugelyje kitų savivaldybių, prieglobstį mūsų šalyje gavę asmenys neapsistojo.

Mikalauskaitė pasakojo, kad integracija susideda iš kelių krypčių: ekonominės, teisinės socialinės. Vienas svarbiausių tikslų – ugdyti ir šviesti žmones.

Pasak viešnios, tik nuo mūsų visų priklausys, kaip pasiseks šis procesas. Kaip bus iš tikrųjų, esą sunku pasakyti, nes tokio didelio srauto pabėgėlių mūsų šaliai dar neteko priimti.

Pažymėjo, kad atvykstantieji priklausys ypatingai pažeidžiamam socialiniam sluoksniui – išvargę, viską praradę, daug metų be namų gyvenę žmonės, prievartą patyrusios moterys.

Paaiškinta, kad vienam perkeltam žmogui skiriama 6000 eurų. Iš šių pinigų bus mokamos ir mėnesinės išmokos. Vienam asmeniui iš pradžių jos sieks 204 eurus, po pusmečio – dvigubai mažės,  skatinant žmones susirasti darbą.

Privalo mokytis lietuviškai

Apie savo turimą patirtį kalbėjo Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorius Robertas Mikulėnas.

Pasakojo, kad jų centre leidimą gyventi Lietuvoje gavę asmenys turi teisę gyventi iki 8 mėn. Išimtiniais atvejais šis terminas pratęsiamas.

Visos pragyvenimo centre išlaidos yra kompensuojamos.

Asmeniui mokama 71 euro mėnesinė išmoka.

Kiekvienas turi ir įsipareigojimų – privalo mokytis lietuvių kalbos. Privalomas kursas – 190 valandų. Taip pat privalu registruotis darbo biržoje, stengtis susirasti darbą.

Neatliekantieji įsipareigojimų praranda galimybę gauti išmokas.

Pažymėta, kad centro Rukloje gyventojai gali laisvai judėti Lietuvoje. Lygiai taip pat laisvai galės gyvenamąją vietą rinktis greitai Lietuvą pasieksiantys pabėgėliai.

Tikisi bendruomenių pagalbos

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ užsieniečių integracijos programos vadovė Ilma Skuodienė kalbėjo apie integracijos kelyje pabėgėlių laukiančius iššūkius.

Pažymėjo, kad šiuo metu pabėgėlio statusą turi 20 milijonų pasaulio gyventojų. Mūsų šalyje per pastarųjų 17 metų šis statusas suteiktas 4000 žmonių. Lig šiol daugiausiai jų buvo iš Afganistano.

„Caritas“ atstovė įsitikinusi, kad be vietos bendruomenių pagalbos integracija tikrai negali būti sėkminga.

Atvykstantieji turės sveikatos, psichologinių problemų, nemokės kalbos, neturės jokio turto, atsineš visai kitokią kultūrą ir tai taps didžiule kliūtimi, norint pradėti gyvenimą čia.

Jei dar mes juos atstumsime, nesuteiksime galimybės susirasti darbą, integracijos procesas taps dar sudėtingesnis.

Priimti nepasiruošę

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos l. e. p generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė, taip pat pažymėjo, kad pabėgėliai – viena iš pažeidžiamiausių socialinių grupių, tuo tarpu visuomenės požiūris į juos itin negatyvus.

Lektorės manymu, būtent dėl to dauguma pabėgėlių Lietuvoje sunkiai pritampa, o po kelerių metų išvyksta iš mūsų šalies.

Raudonojo Kryžiaus atstovė įsitikinusi, kad palankiai nuomonei formuoti didelę įtaką daro politikų vieši pasisakymai ir žiniasklaidos pozicija pateikiant pabėgėlių temą.

Seminare pažymėtas didelis savivaldos institucijų vaidmuo pabėgėlių integracijos procese. Vos trečdalis savivaldybių pripažino esančios pasirengusios priimti pabėgėlius. Tarp jų Ukmergės savivaldybės nėra.

Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas išsamiai papasakojo apie šios islamą išpažįstančios bendruomenės istorines ištakas, siekiančias beveik 700 metų. Siūlė suteikti pagalbą integruojant pabėgėlius, išpažįstančius islamą, į Lietuvos visuomenę.

Pasakojo, kad šiuo metu Lietuvoje yra keturios musulmonų mečetės.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Lietuva rengiasi priimti pabėgėlius / Gedimino Nemunaičio nuotr. Seminaro lektoriai visapusiškai apžvelgė pabėgėlių temą.

Lietuva rengiasi priimti pabėgėlius / Gedimino Nemunaičio nuotr. Seminaro lektoriai visapusiškai apžvelgė pabėgėlių temą.

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *