Su ja į žmonių namus atkeliauja ne tik pagalba, bet ir žmogiška šiluma, kuri ypač svarbi vienišam žmogui.
Ukmergės socialinių paslaugų centras yra įstaiga, besirūpinanti neįgaliaisiais ir senjorais. Pažvelgus iš arčiau į centro darbuotojų kasdienybę matyti, koks prasmingas ir laukiamas jų darbas.
Audronė Rutavičienė, šio centro Paramos bendruomenei skyriaus socialinė darbuotoja, papasakojo, kad kiekvieną rytą dešimt individualios priežiūros darbuotojų skuba nurodytais adresais aplankyti senjorų.
Atvykusios į jų namus suteikia pagalbą buityje ir namų ruošoje – tvarko kambarius, skalbinius, pakeičia patalynę, išneša šiukšles, nuperka produktus, gamina maistą. Jeigu reikia, padeda valgant ar pamaitina. Taip pat padeda nusiprausti, apsirengti. Gyvenantiesiems individualiuose namuose atneša vandens iš šulinio, malkų, pakūrena krosnį, nukasa sniegą.
Tų, kurie neturi skalbimų mašinų, skalbiniai išskalbiami centre. Nors ši paslauga apmokama pagal atskirą įkainį, žmonės mielai ja naudojasi.
Socialinės darbuotojos taip pat ir tarpininkauja įvairiose institucijose – bendraujant su gydytojais, teikiant dokumentus savivaldybės Socialinės paramos skyriui, mokant mokesčius, užsakant spaudą, organizuojant buitinių prietaisų remonto, transporto paslaugas.
Pagalbos dažnai prireikia vykstant į gydymo įstaigas. „Šį rudenį teko pildyti daug prašymų dėl kompensacijų už šildymą. Žmonės džiaugiasi pagalba, nes nereikia patiems vykti iš namų“, – pasakojo A. Rutavičienė.
Pagalbos į namus paslauga teikiama pagal poreikį. Žmogus kreipiasi į centrą – papasakoja savo situaciją socialinei darbuotojai, kuri ir nustato poreikį.
Pagrindiniai klientai – pensinio amžiaus asmenys, kuriems, pašlijus sveikatai, sunku pasirūpinti savimi ir buitimi. Tačiau kreiptis dėl paslaugos gali ir nesulaukę senyvo amžiaus žmonės, kuriems reikalinga pagalba buityje, pavyzdžiui, lūžus kojai ar įvykus kitokiai traumai. Paslauga teikiama ne tik vienišiems senjorams. „Dažniausiai artimieji yra dirbantys ir darbo metu negali pasirūpinti vyresnio šeimos nario poreikiais“, – pastebi socialinė darbuotoja.
Pagalba į namus teikiama tiek mieste, tiek kaimuose. Paslauga yra mokama, tačiau savivaldybė mažas pajamas gaunantiems žmonėms dalį sumos ar visą kompensuoja.
Kuo pajamos mažesnės, tuo mažiau reikia mokėti. „Yra numatytos vadinamos lubos. Dauguma moka ne didesnį procentą, negu nustatyta nuo gaunamų pajamų, bet yra ir visai nemokančių“, – sakė A. Rutavičienė.
Socialinių paslaugų poreikio nustatymo konsultacija teikiama nemokamai, socialinei darbuotojai atvykus pas žmogų į namus. Ši paslauga gali būti teikiama kasdien iki dešimties valandų per savaitę pagal susitarimą.
Svarbu tai, kad kartu su teikiama paslauga į jos gavėjų namus atkeliauja ir dėmesys, šiluma, žmogiška atjauta, kuri svarbi ne tik prieš šventes.
Darbuotojos su senjorais pabendrauja, išklauso, tampa kaip šeimų nariai – žino sveikatos būklę, poreikius ir pomėgius: kokius kryžiažodžių žurnalus nupirkti, kaip gėles palaistyti ir kitas smulkmenas. Nemažai senjorų turi augintinių, daugiausia – kačių, tenka ir jais pasirūpinti.
„Darbuotojos padeda senjorams išeiti į lauką pasivaikščioti. Su kai kuriais kartu keliauja į parduotuvę, nes jiems labai svarbu patiems apžiūrėti ir išsirinkti prekes. Kas nori puoštis – puošiame. O vienai senjorei darbuotoja darė šukuoseną“, – papasakojo A. Rutavičienė. Šie, rodos, mažmožiai, daro senjorų gyvenimą gražesniu, oresniu.
„Visos darbuotojos yra profesionalios ir sąžiningos. Žmonės labai prisiriša prie jų. Dažnai girdime sakant: „Jums atėjus, net akys nušvinta“, „Ką aš be jūsų daryčiau“ ir panašius žodžius“, – dalijosi darbuotoja.
Kai kurie senjorai stipriai negirdi, jiems per sudėtinga bendrauti telefonu. Sulaukę, kada ateis darbuotoja, pasisako, kad blogai jaučiasi, tuomet kviečiama greitoji pagalba. Darbuotoja padeda susiruošti, surenka daiktus, išlydi.
„Didžioji dalis be mūsų pagalbos negalėtų gyventi savarankiškai ir turėtų keltis į globos namus. Mes laikomės pozicijos, kad savos sienos gydo. Todėl ir žmogui geriau paslaugas gauti savuose namuose“, – kalbėjo A. Rutavičienė.
