Po kelerių metų, kai Lietuvoje vyravo palyginti švelnios ir mažai sniegingos žiemos, šiemet į šalį žiema sugrįžo su gausiu sniegu ir šalčiu. Tokios sąlygos ypač sudėtingos miškuose gyvenantiems laukiniams gyvūnams – jau susidarė vadinamojo baltojo bado sąlygos.
Daugelyje vietovių sniego sluoksnis dabar yra gerokai didesnis nei įprasta pastaraisiais metais, o kai kur jis siekia keliolika ar net kelias dešimtis centimetrų. Kai kur dėl temperatūros svyravimų susidarė kieta sniego pluta, kuri dar labiau apsunkina laukinių gyvūnų galimybes pasiekti po sniegu esančius maisto šaltinius.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai, nuolat dirbdami miškuose ir stebėdami gyvūnų būklę, vertina situaciją kiekvienoje girininkijoje ir imasi reikalingų priemonių ten, kur maisto stygius kelia realią grėsmę.
„Žiemos metu gerai matome, kuriose vietovėse telkiasi elniniai žvėrys ir kur jiems sunkiausia rasti maisto. Tokiose vietose, įvertinę situaciją, nukertame po keletą drebulių ir paliekame jas miške. Drebulės žievė, šakelės ir ūgliai yra vienas svarbiausių maisto šaltinių stirnoms, danieliams ir tauriesiems elniams sunkiausiu žiemos laikotarpiu. Tokia pagalba leidžia gyvūnams taupyti energiją, kurios žiemą jiems labai reikia, o lengvai pasiekiamos šakos praverčia ir kiškiams“, – sako VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Sigitas Kvedaras.
Pasak miškininkų, elniniai žvėrys daugiausia laiko praleidžia lapuočių miškuose. Šiltuoju metų laiku jie minta žole, įvairiais žoliniais augalais, lapais, o žiemą jų racioną sudaro medžių ir krūmų šakelės, žievė, uogienojai, samanos bei kerpės, kuriuos įprastomis sąlygomis jie geba atsikasti iš po sniego. Tačiau esant giliai ir sukietėjusiai sniego dangai šie natūralūs maisto šaltiniai tampa sunkiai pasiekiami.
Papildomu maisto šaltiniu žiemą tampa ir lapuočių miškuose vykdomi sanitariniai, ugdomieji ar einamieji kirtimai. Po jų likusios šakos sudaro natūralų ir gyvūnams tinkamą maistą tuo metu, kai kiti ištekliai būna paslėpti po sniegu.
Miškininkai primena, kad laukinių gyvūnų šėrimas savavališkai, be žinių ir leidimų, gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Netinkamas maistas gali sukelti virškinimo sutrikimus, ligas ar pakeisti natūralią gyvūnų elgseną. Dėl šių priežasčių laukinių gyvūnų šėrimas yra leidžiamas tik atsakingoms institucijoms – miškininkams ir medžiotojams.
Žiema – sunkus metas ne tik gyvūnams, bet ir paukščiams. Tačiau ornitologai įspėja: maitindami paukščius turėtumėte tai daryti reguliariai, be pertraukų. Paukščiai greitai pripranta prie maisto lesyklose ir nustoja savarankiškai jo ieškoti.
Svarbiausia yra pasirinkti lesalą, tinkantį toms paukščių rūšims, kurias norime maitinti. Renkantis lesalą žiemojantiems paukščiams, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į teikiantį daugiausia energijos, turintį daug riebalų, baltymų. Dažniausiai tai – grūdų ir sėklų mišinys – saulėgrąžų, kviečių, moliūgų ar kanapių. Kartkartėmis į lesyklą galite pridėti grūdų, riešutų, vaisių.
Negalite lesinti paukščių žmonių maistu, sūriais ar saldžiais produktais, duona ar bandelėmis. Visi mėsos gaminiai, pavyzdžiui, sūdyta šoninė, yra kenksmingi paukščiams. Supelėjusius ar sugedusius gaminius reikia išmesti. Geriausia pasirinkti lesyklą su stogeliu arba visu stogu, kuris apsaugotų lesalą nuo lietaus ar sniego.
UŽ inf.
