Aldona KALESNIKIENĖ
Ukmergės rajone buvo paminėta Lėno miške žuvusių Lietuvos partizanų 80-ies metų sukaktis.
Sausio 12 dieną vykęs minėjimas prasidėjo Ukmergėje, prie 1996 metais atidengto paminklo Vyčio apygardos partizanų vadui Juozui Krikštaponiui.
Minėjimą pradėję Tautiška giesme, susirinkusieji pagerbė Laisvės kovotojus, kurių pasiryžimas kovoti, meilė Tėvynei atnešė į mūsų šalį laisvę.
Minėjimo pradžioje kalbėjęs Seimo narys Vytautas Sinica pabrėžė ne tik partizanų didvyriškumą, bet ir šiandien kai kurių veikėjų bandymus iškraipyti istorijos faktus, apšmeižti Laisvės kovotojus, pateikti visuomenei klaidingą nuomonę.
Renginio vedėja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkė Aldona Kalesnikienė pakvietė padėti gėles ir uždegti žvakeles partizanų vado J. Krikštaponio atminimui.
Toliau dalyviai vyko į 1945 metais sausio 12 dieną Lėno miške vykusio mūšio vietą. Ten prie obelisko, skirto žuvusiems Vyčio apygardos partizanams, vedėja pakvietė tylos minute pagerbti miškuose kovojusių ir žuvusių jaunų vyrų atminimą.
Miške, partizanų žuvimo vietoje, buvo uždegtos žvakelės, o istorikai Vladas Kovarskas ir Gintaras Vaičiūnas papasakojo apie vykusio Lėno mūšio chronologiją, žuvusius kovotojus.
Toliau žygio dalyviai vyko į Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, kur buvo aukojamos šv. Mišios už partizanus, Laisvės kovotojus. Mišias aukojo Jo Ekscelencija vyskupas Jonas Kauneckas.
Po šv. Mišių, vykome į Lėno kapines, prie mūšyje žuvusių Laisvės kovotojų palaidojimo vietos. Ten, prie Mykolo Dirsės sukurto paminklo, A. Kalesnikienė pažymėjo, kad patriotiškumo idėja, meilė Tėvynei ir viltis drąsino jaunuolius stoti į kovą su priešu. Ir tą istoriją mes turime prisiminti ir jos neužmiršti.
Kaip ir kokiomis sąlygomis buvo palaidoti 1945 metų sausio 12 dieną žuvusieji papasakojo istorikas V. Kovarskas. Jis taip pat pažymėjo, kad J. Krikštaponio ir jo brolio Jono kūnus NKVD smogikai išsivežė ir nėra žinoma jų užkasimo vieta. Vyskupas J. Kauneckas pakvietė pasimelsti už žuvusiuosius.
Toliau žygio dalyviai vyko į Prezidento Antano Smetonos pastangomis pastatytą tuo metu pažangią Užugirio mokyklą, kurioje šiuo metu yra įkurtas muziejus. Renginio vedėja dar kartą kalbėjo apie tuos jaunuolius, kurių karta nenujautė savosios žiaurios lemties ir kuriems likimas lėmė atlikti žygdarbius, aukojant savo gyvybes. Jie – Lietuvos sakalai, išskridę į savo nemirtingą skrydį, iš kurio, deja, nebuvo lemta grįžti.
Apie šio krašto partizaninį judėjimą, jo priežastis, nulėmusias didelį vietos gyventojų palaikymą, kalbėjo Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkas V. Kovarskas.
Renginį papuošė Ukmergės kultūros centro choro „Tremtinys“, kurio vadovė – Julė Juodienė, atliekamos dainos.
Šio žygio metu, nors oro sąlygos ir nelepino, norėjome prisiminti ir priminti istoriją, kuri yra atminties gaivintoja – neužmirškime savo tautos didvyrių.
****
Istoriniai šaltiniai byloja, kad Lėno miško mūšis, dar vadinamas Lėno kautynėmis, Užulėnio miško kautynėmis, įvyko 1945 m. sausio 12 d. Lėno miške tarp Lietuvos partizanų ir NKVD pajėgų.
Kautynės įvyko NKVD apsupus Vyčio apygardos partizanų stovyklą. Mūšyje žuvo apygardos vadas Juozas Krikštaponis.
Apie 60 partizanų telkėsi prie apygardos štabo, įsikūrusio Lėno miško dalyje, vadinamoje Kelmonu.
Mūšio išvakarėse J. Krikštaponis sirgo plaučių uždegimu ir gydėsi Lėne, Jasiukonio slėptuvėje. Naktį iš sausio 11 d. į 12 d. į slėptuvę atėjo trys partizanai. Pasikalbėję vyrai patraukė į miške įkurtą partizanų būrio stovyk-lą. Stovykla apie 3–4 valandą nakties kariuomenės buvo apsupta keliais žiedais, intensyvus mūšis vyko apie 15 minučių, pavieniai šūviai girdėjosi iki vidurdienio. Partizanai turėjo keliolika kulkosvaidžių, granatų, aplink bunkerį buvo įrengti apkasai.
J. Krikštaponis žuvo šalia įėjimo į bunkerį. Jo kūną bei sunkiai sužeistą brolį kareiviai išvežė, kitų partizanų kūnus sudegino.
Kovotojų palaikus kaimo jaunimas naktį palaidojo Lėno kapinėse. Po mūšio sudeginti J. Krikštaponio tėvų namai, iškirstas sodas.
1990 m. Lėno kapinėse žuvusių partizanų atminimui pastatytas tautodailininko Mykolo Dirsės (1929–2008) suprojektuotas antkapinis paminklas, 1991 m. kautynių vietoje – jo išdrožtas medinis kryžius.
Partizanų vadui J. Krikštaponiui Ukmergėje pastatytas paminklas. Deja, pastaraisiais metais bandoma įrodyti, kad nacių okupacijos metais jis dalyvavo žydų žudynėse. Tokias prielaidas kategoriškai neigiantys partizanų vado gynėjai teigia, kad nėra jokių tai įrodančių dokumentų.
