Pašilėje atidengta atminimo stogastulpio, tarpukariu skirto Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečiui, kopija, kurią pagamino tautodailininkas Stanislovas Zinkevičius. Į stogastulpį įdėtas ir laiškas ateities kartoms, kuriame surašyta jo istorija nuo 1928-ųjų iki kopijos pastatymo dienos.
Stogastulpio iškilmingas pašventinimas vyko gruodžio 21-ąją, po šv. Mišių Pašilės Šv. Barboros bažnyčioje. Jį pašventinęs klebonas Julius Grigonis sakė, kad tarpukariu stogastulpis žymėjo bažnyčios teritorijos ribą. Senose nuotraukose matyti, kad jis stovėjo tiesiai priešais bažnyčią. Tad parapijos tikintiesiems tai – svarbus ir saugotinas objektas.
Tautodailininkas S. Zinkevičius pasakojo, kad 1928 metais, ruošiantis minėti Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmetį, Vyriausybė nutarė šalyje statyti kryžius, stogastulpius ir koplytstulpius pagal regionų tradicijas. Kauno meno mokyklos auklėtiniai, vadovaujami dailininko Adomo Varno, kūrė projektus.
Buvo sukurti ir savivaldybėms pasiūlyti 20 kryžių, 6 stogastulpių ir 5 koplytstulpių projektai.
Pašilėje pastatyto stogastulpio projektą sukūrė Petras Tarabilda, vėliau tapęs žymiu Lietuvos dailininku. Vykstant Antrajam pasauliniam karui jis su žmona Domicele, ieškodami ramesnio gyvenimo, apsistojo Ukmergėje. Naudojantis tam tikra vokiečių okupacinės valdžios leista kultūrine savivalda, 1944 metais jie tapo Ukmergės kraštotyros muziejaus steigimo iniciatoriais.
Stogastulpiai buvo pastatyti Aukštaitijos miestuose ir miesteliuose – Pašilėje, Lyduokiuose, Kiaukliuose, Vidiškiuose, Širvintose, Jonavoje. Visi jie pagaminti pagal P. Tarabildos projektus.
Iš šešių stogastulpių vienintelis Pašilėje išliko originalus iki mūsų dienų, prastovėjęs Vaitkuškio gatvėje beveik 100-ą metų. Širvintų stogastulpis buvo perkeltas į kapines ir taip išsaugotas. O kitus sovietų valdžia sunaikino. Lyduokių sunaikintas stogastulpis prieš keletą metų atkurtas pagal projektą.
Pašilės stogastulpis buvo pastatytas pavasarininkų – tarpukariu Lietuvoje veikusios katalikiškos organizacijos, turėjusios savo kuopą ir Pašilėje. Organizacija rūpinosi šalies gražinimu. Jos narių iniciatyva pastatyta apie 100 paminklų visoje Lietuvoje.
Pašilėje esantis stogastulpis yra triaukštis ir turi trijų stogelių konstrukciją. Gaminant kopiją stengtasi jį atkurti kuo tiksliau. Tautodailininkas vadovavosi brėžiniu, išsaugotu Vytauto Didžiojo karo muziejuje, bet jis nėra labai tikslus – nedetalizuotas. „Be originalo atkurti taip pat, kaip buvo, nebūtų įmanoma“, – kalbėjo S. Zinkevičius.
Skulptūrėles stogastulpiui išdrožė Stanislovo brolis – tautodailininkas Rimantas Zinkevičius.
Atkurtas stogastulpis papuoštas ir paties Stanislovo pasiūlytais motyvais – tai ostija, inkaras ir širdis.
Pasak jo, idėja atkurti stogastulpį kilo prieš daug metų, ne kartą dėl to kreipėsi į įvairias institucijas.
Tačiau jokių veiksmų niekas nesiėmė, nors ant kūrinio ir kabėjo lentelė su užrašu „Saugoma valstybės“. Tiesa, apie apsaugą skelbė tik užrašas, o išties stogastulpis nebuvo įtrauktas į saugomų objektų registrą. Dėl to vėliau, kai pats ėmėsi iniciatyvos, buvo mažiau biurokratinių kliūčių, su kuriomis tenka susidurti, norint tvarkyti valstybės saugomus objektus.
Prieš kelerius metus, įkūrus viešąją įstaigą Ukmergės tautodailę, atsirado galimybė rašyti projektus ir taip pritraukti finansavimą. Teikdamas projektus rajono savivaldybės finansavimo programoms, 2024 metais S. Zinkevičius gavo lėšų nukelti išlikusį stogastulpį ir padaryti pamatą kopijai, o 2025 metais – kopijos pagaminimui. Kadangi lėšų nepakako, dar ieškojo rėmėjų.
Stogastulpis stovi kiek kitoje vietoje nei originalas. S. Zinkevičius atkreipė dėmesį, kad originalas stovėjo ne visai pagarbiai – kampe už tvoros. Norėjo jį perkelti šiapus tvoros, tačiau toje vietoje yra nutiestos komunikacijos ir leidimo statyti negavo. Teko ieškoti kitos vietos. Ji surasta už kelių dešimčių metrų, kur baigiasi komunikacijų tinklai.
Pasak tautodailininko, dabar – pašiliškių garbės reikalas prižiūrėti stogastulpį ir tvarkyti teritoriją prie jo.
S. Zinkevičius džiaugėsi įvairia parama, kuri įgyvendinant projektą buvo svarbi. Pavyzdžiui, Vaidas Paškevičius brėžinį iš popieriaus perkėlė į kompiuterį. Naudodama skaitmenizuotą brėžinį Rimanto Jurgaičio įmonė lazeriu išpjaustė reikiamą formą. Kęstutis Lukošiūnas padėjo statant stogastulpį.
Projektą rėmė Ukmergės rajono savivaldybė, Seimo narė Indrė Kižienė, BAC grupės vadovas Audrius Dabužinskas, UAB „Biofabrikas“ vadovas Benediktas Urbonavičius, ūkininkai Algirdas Kopūstas ir Valentinas Genys, UAB „Prof-HARD“ vadovas Rimantas Jurgaitis. Pagalbą suteikė Vaidas Paškevičius, Mantas Mikalauskas, Kristina Zinkevičienė, Kęstutis Lukošiūnas.
