Austėja Masevičiūtė yra iš Ukmergės kilusi jauna laisvai samdoma menininkė, knygų iliustratorė. Ji piešia paveikslus, tapo, komponuoja koliažus ir atsiveria tik kūryboje. Menas išlaisvina tai, ko nesinori įvardyti žodžiais. Austėjos piešiniuose yra mistikos, magijos, simbolių.
Skaistė VASILIAUSKAITĖ-DANČENKOVIENĖ
Austėjos kūrybinis kelias prasidėjo Ukmergėje, kur ji mokėsi Užupio pagrindinėje mokykloje bei Antano Smetonos gimnazijoje. Taip pat šešerius ar septynerius metus lankė Ukmergės meno mokyklą.
Nuo mažų dienų piešti linkusią Austėją, tai daryti skatindavo ir mama, kuri dirbo dailės mokytoja, vedė būrelius pradinukams, o studijų laikais ir pati tapydavo. Mama ir paragino stoti į Meno mokyklą. „Aš norėjau pamatyti meno pavyzdžių už namų ribų. Susiliejo mano noras ir mamos pastabumas“, – sako Austėja.
Meno mokykloje domino Jolitos Šlepetienės meno istorijos pamokos. „Mokytoja turi sukaupusi daug žinių, pasakodavo labai informatyviai“, – prisimena pašnekovė. Imponavo Dainiaus Tijūnėlio, kuris mokė tapybos, asmenybė, tik niekad nedrįso kalbėtis su mokytoju.
Pasak Austėjos, ji nebuvo pati geriausia mokinė, tačiau piešimas traukė, norėjo ateityje studijuoti dailę, tad besimokydama dešimtoje klasėje pradėjo neakivaizdinius mokslus M. K. Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje.
Tarp įvietinto meno ir grafikos
Vienuoliktoje klasėje Austėja įstojo į nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, o po jos baigimo – į Vilniaus dailės akademiją, kur vienus metus studijavo įvietinto meno programoje, gilindamasi į freskos specializaciją. Po metų perstojo į grafiką ir pasirinko estampo specializaciją. Grafika atrodė sunkiau, tačiau viliojo todėl, kad čia jau studijavo draugai. Pačiai patiko ir sekėsi piešimas, kurį norėjo perteikti grafikoje.
Pasak Austėjos, freskos specializacijos studijos davė nemažai – mozaika, stiklas, akmenukai, spalvos darė įtaką spalviniam mąstymui. Buvo daug tapybos dalykų, tačiau likti nepanoro, siekė laikytis plano ir studijuoti grafiką.
Akademijoje autoritetais tapo dėstytojai Žygimantas Augustinas, Rimvydas Kepežinskas, Kęstutis Vasiliūnas.
Geriausia draugė Julija Panova, su kuria studijų laikais kartu gyveno jos bute, taip pat darė didelę įtaką.
Atmintis
Baigiamajam darbui, kurį Austėja siejo su žmogaus atmintimi, pasirinko estampą. Tai – grafikos kūrinys, kuriamas naudojant lino raižinio, medžio drožinio ar oforto spaudos formą ir specialias stakles. Kitaip tariant, tai – autorinis atspaudas. Austėja rašto darbą grindė literatūra ir asmeniniu matymu. Prie jo, pasitelkdama mišrią techniką, kūrė monotipijas, kurias atspaudė naudodama paprastą plastiką. Monotipijų pagrindu tapo senos giminės nuotraukos, kurių yra labai daug, nes tėtis jaunystėje turėjo „Zenitą“ ir juo fotografavo.
„Viską dariau koliažo būdu. Derinau fotografijas su monotipija. Man pačiai labiau patiko procesas nei rezultatas. Proceso metu gilinausi į nuotraukas, į laikmetį, kada jos darytos, kas vyko tuo metu, kai aš dar nebuvau gimusi, tai yra iki 1994-ųjų“, – pasakoja jauna menininkė.
Autoritetai ir inspiracijos
Austėją žavi prancūzų dailininko Klodo Monė (Claude Monet) impresionistinė tapyba, pačią kūrybai įkvepia vokiečių neoekspresionizmo menininkas Anselmas Kyferis (Anselm Kiefer). „Įdomūs jo tapybos darbai, instaliacijos. Visai nepanašūs į mano darbus, bet mane įkvepiantys“, – dalijasi pašnekovė.
Pasak jos, įkvėpimas kyla iš teksto, muzikos, kitų menininkų kūrybos.
Vienas iš autoritetų – Tėvas Stanislovas, ne tik pakrikštijęs Austėją, bet ir tapęs jos dvasiniu vedliu. Vėlyvoje paauglystėje skaitė jo pamokslus, kurie suteikė daug šviesos. Nors dabar Austėjos gyvenime religijos mažai, Tėvo Stanislovo minčių šviesa išliko.
Patinka daug autorių iš fotografijos srities. Dar įkvepia įvairių rašytojų citatos. Mergina labai daug skaito. Mėgsta psichologinę literatūrą – Karlo Gustavo Jungo (Carl Gustav Jung), Oliverio Sakso (Oliver Sacks) knygas.
Austėją traukia gamta. Ukmergėje turi mėgstamą vietą netoli namų Pivonijos šile, bet patinka ir miesto senamiestis, grįstas akmenimis.
Kūryba
Baigusi studijas Austėja kuria atvirukus, paveikslus, iliustruoja knygas. Pagrindinė technika – skaitmeninis piešimas, koliažai.
Jauna menininkė mėgsta eskizuoti. Eskizus daro ir pieštuku, bet dažniausiai naudoja planšetę, piešia ekrane. „Gimsta skaitmeninis, paveikslas, o apčiuopiamo – nėra. Kartais pasiilgstu apčiuopiamumo. Tada atsispausdinu savo piešinius, bet tai – ne tas pats“, – sako menininkė. Tačiau yra ir privalumų. Pasak jos, planšete galima piešti visur – lauke, autobuse, darbe. Nereikia daug priemonių, tik planšetės. „Neturiu ne tik savo studijos, bet kartais ir darbo stalo“, – sako ji.
Kartais Austėja lieja akvareles, piešia spalvotais pieštukais. Austėjos spalvų paletėje dominuoja mėlyna, violetinė ir šių spalvų atspalviai. Jai šios spalvos asocijuojasi su dangumi, vandeniu, lietumi, prieblanda, reiškią susimąstymą ir gilumą.
Dar kuria piešinių koliažus, kai nupiešusi atskirus piešinius vėliau sujungia jų detales. Ši technika traukia galimybe komponuoti, derinant skirtingus dalykus ir išgaunant vientisą vaizdą. „Per koliažą, kaip ir per tekstą, dėliojant atskirus sakinius, gali kažką pasakyti“, – mano menininkė.
Iliustracijos
Prieš keliolika metų Austėja kartu su kitu dailininku iliustravo pirmą knygą. Tai buvo rusų autoriaus poezijos knyga.
Ukmergiškė bendradarbiauja su leidykla „Alma littera“, kuriai pernai pateikė savo darbų portfolio.
Pernai rudenį pasirodė Viktorijos Girčiuvienės knyga „Ten, kur gyvena slibinai“, skirta 8–9 metų vaikams. Pasak Austėjos, knygos tekste yra baltiškų motyvų, o jį puošia juodai baltos iliustracijos, kurtos mišria technika. „Vis dar negaliu pamiršti knygos. Galvoju, ką aš pakeisčiau? Kaip dabar tai įsivaizduoju? Bet gyvenimas tęsiasi… Man patiko piešti kažką, kas primena vaikystę. Skirtingi kombinuoti gyvūnai, šunys su sparnais. Kartais įsivaizduoju dalykus, kurių negaliu nupiešti dabar, bet einu tuo keliu“, – sako iliustratorė. Ši knyga per 2024-ųjų Metų knygos rinkimus pateko į ilgąjį geriausių metų knygų sąrašą.
Mergina yra pateikusi savo piešinių įvairiems kultūros žurnalams, kaip „Aidai“, „Baltas kambarys“ ir kitiems. Austėja sukūrė ir Deltuvos kultūros almanacho „Eskizai“ 32-o numerio viršelį.
Dabar Austėja daugiau užsakymų gauna paveikslams nei iliustracijoms. O neseniai pradėjo tapyti ikonas.
Pragyventi vien iš kūrybos sunku, todėl tenka imtis kitų darbų. Kurį laiką dirbo konsultante parduotuvėje. Tačiau darbo laiką derinti su kūryba nėra paprasta, tam reikia disciplinos.
Parodos
Pernai Austėja Ukmergės meno mokykloje surengė savo autorinę parodą, kurioje eksponavo iliustracijas bei estampus, sukurtus baigiamajam darbui.
Dalyvavo grupinėje parodoje Rygoje, kur pristatė asambliažą „Situacijos“, kurtą studijų laikais.
Šiemet Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje buvo surengta naujausia paroda „Kuždesiai“. Joje autorė eksponavo monotipijas ir iliustracijų knygoms originalus bei savo kurtas knygeles be tekstų, kurios perteikia emociją ar žinutę – „Zinai“ ir kitas.
Anksčiau kone kasmet Austėja dalyvaudavo Ukmergės krašto menininkų parodose, tačiau pastaruosius dvejus metus darbų šiai parodai nepateikė, nors kurti nesustojo.
Pastaruoju metu ėmė rastis akriliniai paveikslai. Dabar jų jau yra penki. Tai – autoportretai, žmonių portretai ir iliustracijos, tapytos akrilu ant drobės. Ši technika patinka, nes galima tepti sluoksniais ir lieti. „Nors nežinau, ar kas lieja akrilu“, – sako pašnekovė. Sluoksniavimas leidžia, kas patinka pabrėžti, kas nepatinka užtapyti, pakeisti.
Menas išlaisvina
Pasak Austėjos, tik menas ją išlaisvina, leidžia viduje jaustis gerai, todėl mergina planuoja tęsti kūrybinę veiklą. Galbūt ateityje norėtų studijuoti magistrantūroje, bet kol kas to nesiekia. Svarbiausia – pati kūryba. „Kuriant ateina savirealizacija ir kartu kyla naujos mintys. Menas yra nuolat gyvas, nuolat ateinantis ir noriu, kad tai sroventų manyje toliau, kad nebūtų bloko“, – dalijasi ji.
Kūrybą dažniausiai blokuoja ligos. Psichinė ir fizinė sveikata. Bet ne visada. Taip pat blokuoja nuobodulys. Nors, atrodo, galvoti apie kūrybą ir kurti gali bet kada. Vis tik ne visada tai paprasta.
Savo darbuose Austėja siekia grožio, juose yra gamtos motyvų. Ją domina vienišo žmogaus tema. „Dažniausiai tai – užslėpti dalykai, kurių nenoriu pasakyti atvirai, bet noriu išreikšti kitaip. Užslėpti jausmai. Darbuose mėgstu paslėpti mintį ir dažnai jos kiti neperskaito. Man nėra svarbu, perskaitys kiti, ar ne, svarbu – pats procesas“, – kalba mergina.
