Lietuvių kalbos dienos Lietuvoje ir užsienyje rengiamos nuo 2016 metų Seimo Švietimo ir mokslo komiteto ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva.

Iniciatyvos tikslas – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti jos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje.

Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko Audrio Antanaičio, kasmet nuo vasario 16-osios iki kovo 11-osios visose šalies savivaldybėse, lietuvių bendruomenėse užsienio šalyse vyksta renginiai, skirti lietuvių kalbai. Nuo pernai metų skelbiama ir Lietuvių kalbos dienų sostinė. Šiemet ja tapo Ukmergė. Šį titulą perėmė iš Ignalinos.

Sveikindamas ukmergiškius, Kalbos komisijos pirmininkas dėkojo už drąsą nešti lietuvių kalbos vėliavą, aukštai iškeltą, net ir pandemijos metu, kada renginių organizavimas yra tapęs tikru iššūkiu.

„Norint atlikti sostinės vaidmenį, reikės daug išradingumo. Tačiau tai ir galimybė būti kūrybiškais. Savivaldybės, kuri pandemijos metu išdrįso tapti sostine, vardas bus įrašytas į istoriją“, – sakė A. Antanaitis. Jo pastebėjimu, esame išsiilgę bendrumo ir šventės jausmo. O visus jungianti gija ir yra mūsų kalba.

Šiųmečiame Lietuvių kalbos dienų sostinės konkurse be Ukmergės dalyvavo Šakių ir Kėdainių savivaldybės. Kalbos komisija, atsižvelgdama į esamą situaciją, šiemet pasiūlė Lietuvių kalbos dienų renginius organizuoti vasario–gegužės mėnesiais. Tačiau, pasak A. Antanaičio, kiti pareiškėjai persvarstė savo galimybes ir atsisakė siekio tapti Lietuvių kalbos dienų sostine.

Rajono meras Rolandas Janickas kalbėjo, kad tęsti beužgimstančią Lietuvių kalbos dienų sostinės tradiciją tokiu nepaprastu laiku yra didžiulė atsakomybė. „Šventę suprantu kaip stabtelėjimą ir pasidžiaugimą tuo, ką turime. Kai pasidžiaugi, tada supranti, kad gali prarasti. Kalba yra vienas iš ginklų, kurio negali įveikti priešas. Ji buvo mūsų Nepriklausomybės atkūrimo pagrindas. Todėl simboliška, kad kalbos dienos startuoja šios šventės išvakarėse“, – sakė rajono meras.

Šiandienos iššūkiai

A.Antanaitis atkreipė dėmesį, kad Valstybinės kalbos įstatymas yra konstitucinis, ir kad turi būti vykdoma kalbos politika. „Turime parodyti, kad ne tik gerbiame ir mylime savo kalbą, bet ir dirbame jos labui“, – sakė jis.

Pažymėjo, kad globalizacijos laikais mūsų kalbai kyla naujų iššūkių.  „Turime išmokti gyventi su kitomis kalbomis. Lietuvių kalba – ne komercinė, ją vartoja tik apie 3 mln. žmonių, kai anglų kalbos vartotojai skaičiuojami milijardais. Jei nešviesime visuomenės, neišsaugosime lietuvių kalbos.“

Svečias atkreipė dėmesį į plėtojamą anglų kalbą. Kalbos komisija sulaukė klausimų, ar reikia informacinėse technologijose lietuvių kalbos visa apimtimi. Atsakymas vienareikšmis – reikia. Jei informacinėse technologijose nebus įdiegtos lietuvių kalbos, prarasime plačią jos vartojimo sferą. „Tada lietuvių kalba liks tik virtuvėje“, – sakė A. Antanaitis.

Pažymėjo, kad kalba jungia žmones, nepaisant amžiaus, pažiūrų, religijos. Svarbu nekartoti praeities klaidų ir nepasiduoti kitų kalbų įtakai, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, kada per labai trumpą laikotarpį didelė visuomenės dalis sulenkėjo, nes lietuvių kalba nebuvo valstybinė. Lietuvių kalba išliko tik paprastų žmonių lūpose.

Svarbu saugoti savo kalbą, kaip tai darėme valdant carui, lietuviškos spaudos ir knygų draudimo laikotarpiu, bei sovietmečiu, kada visuomenė buvo rusinama.

Renginiai Ukmergėje

Ukmergės rajono savivaldybės teiktam projektui „Kalba ir žmogus. Ukmergės kraštas“ skirtas 2 900 Eur finansavimas iš Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos lėšų.

Kaip teigė Kalbos komisijos ryšių su visuomene atstovė Aurelija Baniulaitienė, kitos savivaldybės dėl pandemijos šiemet sumažino kalbos dienų renginių skaičių, o Ukmergė juos išplėtė.

Pasak projektą rengusios rajono savivaldybės Personalo ir dokumentų valdymo poskyrio vyriausiosios specialistės Dalios Ivaškevičienės, šiųmečiame lietuvių kalbos dienų renginių sąraše – net 117 renginių. Ir jis vis dar papildomas. Į kalbos dienų planą įtrauktos rajono mokyklų, lopšelių-darželių, viešosios bibliotekos, kraštotyros muziejaus iniciatyvos, skirtos lietuvių kalbai. Tarp jų – ir straipsnių ciklas rajoninėje žiniasklaidoje.

Bus surengtas ir piešinių konkursas, o baigiamasis renginys planuojamas gegužę – į jį norima sukviesti Vlado Šlaito premijos laureatus.

Ukmergės rajono savivaldybės parengta renginių programa aprėps ir išryškins krašto žmonių nuopelnus lietuvių kalbai, skatins kalbinį, istorinį ir kultūrinį išprusimą.

Kaip išmokti anglų kalbą Igudu.lt