Užimtumo tarnyba skelbia, kad pagal savivaldybes didžiausia ilgalaikių bedarbių dalis registruota Lazdijų, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse. Čia ilgalaikių bedarbių dalis viršija 50 proc. Mažiausiai – Pakruojo r. (19,9 proc.), Klaipėdos r. (20,4 proc.) ir Kretingos r. (24,2 proc.) savivaldybėse.

Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Ukmergės skyriaus vedėja Edita Mončinskienė pasakojo, kad šių metų pradžioje mūsų savivaldybėje buvo registruota 1 050 ilgalaikių bedarbių, tai sudarė 25,19 proc.  nuo visų registruotų. O štai gegužės 1 d. duomenimis, registruoti 1 389 ilgalaikiai bedarbiai. Tai sudarė 41,29 proc. nuo visų registruotų.

Ilgalaikiai bedarbiai – tai žmonės nuo 25-erių metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip metai, ir jaunimas iki 25-erių metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip pusmetis nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Statistika skelbia, kad net 38,3 proc. ilgalaikių bedarbių iki registracijos buvo nedirbę samdomo darbo, 37 proc. dirbo nekvalifikuotą darbą, 15,2 proc. –  kvalifikuotais darbininkais, 8,4 proc. – aptarnavimo sektoriuje, 11 proc. – specialistais.

Vyresni nei 50-ies metų asmenys sudaro daugiau nei 43,5 proc. ilgalaikių bedarbių. Jaunimas iki 29-erių metų – ketvirtadalį ir jaunimas iki 25-erių metų – penktadalį.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu 41 proc. darbo neturinčių asmenų darbo ieško ilgiau nei pusę metų. Dėl pandemijos darbo paieška pailgėjo, ir ilgiau nei pusmetį darbo ieškančių asmenų skaičius išaugo daugiau nei du kartus.

Ukmergės skyriaus vedėja E. Mončinskienė sakė, kad seniausiai registruotas bedarbis Ukmergės skyriuje – 2014-ųjų sausį pas juos atėjęs ukmergiškis. Du bedarbiai registruoti nuo 2015-ųjų, trys – nuo 2016-ųjų metų.

Lietuvoje yra ir dar seniau oficialiai registruotų bedarbių. Skelbiama, kad rekordininkas – nuo 2002-ųjų darbo niekaip nesurandantis žmogus.

Tačiau yra kam sekasi daug geriau – trumpiausia darbo paieška ne vienam asmeniui truko vieną dieną.

Pagal išsilavinimą 40,8 proc. ilgalaikių bedarbių neturi formaliai įgytos kvalifikacijos, 22,3 proc. – įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, 36,9 proc. – profesinį.

Nekvalifikuoto darbo ieško 44 proc. ilgalaikių bedarbių. Daugiausia – pagalbinių darbininkų, įstaigų valytojų, nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų. Kvalifikuotais darbininkais nori dirbti 17,6 proc. ilgai nedirbančių asmenų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, bedarbių nuo metų pradžios Lietuvoje sumažėjo. Tokia pati tendencija ir Ukmergėje.

Mūsų savivaldybėje bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų šių metų sausio 1 d. siekė 21 proc. Tada darbo ieškojo 4 168 ukmergiškiai. Per kitus šių metų mėnesius bedarbių po truputį mažėjo. Gegužės 1 d. duomenimis, bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų šiuo metu siekia 17,2 proc. Darbo šiuo metu oficialiai ieško 3 364 ukmergiškiai. Šalyje registruotas nedarbo lygis šiuo metu yra 14,3 proc.