Dvaro teritorijos archeologiniai kasinėjimai atveria prabangią praeitį

 Kasinėjimai atskleidė buvusią dvaro prabangą.  Gedimino Nemunaičio nuotr. Kasinėjimai atskleidė buvusią dvaro prabangą. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Vaitkuškio dvaro teritorijoje rudenį vykdyti archeologiniai tyrimai. Jie buvo būtini, naujajam dvaro šeimininkui norint įgyvendinti savo sumanymus. Kasinėjimai ne tik patvirtino turimus istorikų brėžinius, bet ir atvėrė prabangią dvaro praeitį.

Daugiau nei prieš metus dvarą įsigijęs Gintautas Dūdėnas galvoja atstatyti bokšto kuorus, ant bokšto stogo įrengti apžvalgos aikštelę, įkurti ekspozicinę erdvę buvusios oranžerijos liekanose.

Tačiau visi sumanymai buvo atidėti, kol įvyks archeologiniai tyrimai. Šiuo metu jie jau baigti.

Apie dvarą, kol jį XVIII a. viduryje nupirko Kosakovskių giminė, žinių išlikę nedaug. Žinoma, kad klasicistinio stiliaus dvaro rūmai priklausė Skorulskiams. Rūmai stovėję fasadu į rytus, o po jais buvę dideli rūsiai su plytomis klotomis grindimis ir įrengtomis krosnimis. 

Po 1812 m. ūkį perėmė Stanislovas Feliksas Kosakovskis. Jo iniciatyva architektas Bonifacas Pavlovskis suprojektavo neogotikinius rūmus ir XIX a. viduryje buvo atlikta rekonstrukcija, prasidėjusi 1840 m. Greta senųjų rūmų per kelerius metus pastatyta plytų mūro tinkuota oranžerija. 1857 m. nugriauti senieji klasicistiniai rūmai ir pradėti statyti nauji. Statyba truko iki 1862 m.

Karai paliko žymes

Pirmojo pasaulinio karo metais dvare buvo apsistojusios tiek vokiečių, tiek besitraukianti Rusijos kariuomenės, pridariusios žalos.

1921 m. čia veikė vaikų prieglauda, o 1922 m. – žemės reformos komisija, tačiau iki pat 1940 m. dvaras oficialiai priklausė Kosakovskiams.

Antrojo pasaulinio karo metu į pastatus buvo suvaryti žydai, prieš juos sušaudant Pivonijos šile.

1946–1948 m. rūmai sugriauti, liko tik oranžerija ir bokštas. Sovietmečiu jame įrengta Pabaisko tarybinio ūkio poilsiavietė. Apie 1984 m. prie bokšto pristatytas 1,5 aukšto priestatas.

Iki mūsų dienų išliko buvusių dvaro rūmų bokštas su XX a. II pusės priestatu bei stogeliu ir XIX a. vidurio oranžerijos griuvėsiai.

Žvalgomieji tyrimai

Pernai rudenį dvare buvo atlikti įvairūs tyrimai. Pirmiausia – žvalgomieji archeologiniai, kuriais siekta nustatyti, ar teritorijoje esama archeologinio sluoksnio, kitų archeologijos vertybių, tikėtasi aptikti rūmų ir jų priestato pamatus. Šių tyrimų metu ištirta 10 šurfų.

Šurfas – vertikalus, iki 25 m gylio požeminis kasinys, turintis išėjimą į žemės paviršių. Per jį žvalgomos naudingosios iškasenos, tiriami geologiniai, kultūriniai sluoksniai.

Dviejuose iš jų atkasti esamų oranžerijos liekanų pamatai, aštuoniuose – buvusių rūmų komplekso pamatų liekanos.

Tada atlikti atidengtų architektūrinių struktūrų tyrimai. Juos atliko archeologas Povilas Zaremba. Siekta identifikuoti aptiktas architektūrines struktūras, nustatyti jų chronologiją, statybos etapus. Į pagalbą pasitelktos išlikusios nuotraukos, ankstyviausios – 1895, 1897 metų.

Atidengtų architektūrinių struktūrų liekanas įvertino Nekilnojamojo turto paveldo apsaugos ir VšĮ „Architektūros tyrimų centras“ specialistės.

Archeologinius tyrimus lydėjo matavimai, topografiniai (vietovės paviršiaus plano), polichrominiai (architektūros daugiaspalviškumo),  konstrukciniai bei dendrologiniai (apželdinimo, augalų) tyrimai.

Ką pasakoja šurfai?

Pirmajame šurfe atkastas esamų oranžerijos liekanų pamatas iš skaldytų ir neskaldytų akmenų. Antrajame – oranžerijos fasado pamatai, trečiajame rastas pamatų kampinis fragmentas su bankete ir grindinio su lataku fragmentas. Spėjama, jie galėjo priklausyti senesnių rūmų laikotarpio ūkiniam priestatui.

Ketvirtajame šurfe – XVIII a. rūsio fragmentai. Surasta raudonų plytų kolonos dalis. Joje yra vertikali siaura ertmė. Taip pat – šildymo krosnies apatinės dalies, vadinamojo pado, liekana. Tarp pado ir kolonos – durų vieta. Grindys klotos plytomis.

Penktasis šurfas pasakoja apie rūsio dalį su švieslangio žymėmis. Šeštasis – kampinė pamato dalis, kurios apačioje sudėti labai stambūs akmenys, o virš banketės mūryta iš raudonų, oranžinių, rudų plytų. Aptikta įgriuvusi plytų mūro skliauto liekana. Daroma prielaida, kad šie fragmentai sietini su XVIII a. rūmų pamatų dalimis.

Septintajame šurfe aptikti akmenų  ir plytų duženų pamato ir grindinio, o aštuntajame ir devintajame – skaldytų plytų kolonų ir centrinio rūmų korpuso kampų fragmentai. Dešimtasis šurfas atvėrė rūsio skliauto dalį ir kampinį pirmojo aukšto sienos apatinės dalies fragmentą. Jie datuojami XIX a.

Skaičiuojama, kad keturiuose šurfuose aptikti XVIII a. datuojami elementai, siejami su senesnio laikotarpio dvaru, apie kurio išvaizdą duomenų išlikę mažai.

Kasinėjimų duomenys

Atkasti pamatai ties dvaro kampais, dviem buvusiais kuorais ir įėjimu į „šveicorinę“, sienos ties oranžerija dalis ir kitose vietose patvirtina istorikų turimą dvaro planą bei vaizdą, išlikusį nuotraukose. 

Išlikęs grindinio, kuris, matyt, rinkdavo vandenį, fragmentas patvirtina manymą, jog tarp bokšto ir pagrindinių rūmų buvo įrengtas koridorius.

Surasti rūsiai – jie buvę erdvūs ir skliautuoti. Vieną rūsį lankytojai gali pamatyti, užsukę į išlikusį bokštą.

„Spėjama, kad rūsiuose buvo įrengtos maudynių vietos – termos. Tai patvirtina vieno lankytojo, kuriam teko vaikštinėti tarp dvaro griuvėsių vaikystėje, pasakojimas. Jis prisimena, kad viename iš rūsių rado vandens. Manoma, kad prie bokšto galėjo būti įrengta šildymo sistema, kuri kaitino maudyklų vandenį. Tais laikais ne visi dvarai turėjo tokią prabangą. Tai būta pažangios technologijos“, – pasakoja G. Dūdėnas.

Šį faktą patvirtina ne tik lankytojo vaikystėje matytas vaizdas, bet ir mokslinis darbas, kuriame remtasi archyvais.

„Archeologai atkasė, greičiausiai, keturių skliautų rūsio, kuriame ir yra baseinas su šildomu vandeniu, viršų“, – sako šeimininkas.

Kasinėjant pasitaikė ir netikėtumų. Archeologai surado sieną, kurios jų planuose nebuvo, tačiau statybinės medžiagos rodo, jog ji – iš tų pačių laikų, o ne vėlesnis statinys.  Atkastoji nepažymėta planuose siena yra nuo atvažiavimo į dvarą pusės. Tiesa, senaisiais laikais tas įvažiavimas buvęs iš kito krašto nei dabar. O už dvaro buvo tvenkinys. Yra nustatytos jo krantų ribos.

Atlikus tyrimus, parengtas rūmų liekanų planas bei istorinė-stilistinė kartograma. Visuomenei pristatyti planuojami darbai. Bet apie tai – kitą kartą.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Komentarai  

+3 # Gražvydas 2021-07-11 17:24
Turiu 1957m. dvaro griuvėsiu nuotraukas.Jeigu sudomins galiu atsiųsti.
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų