Neprižiūrimos teritorijos ar pastatai dažnai pavadinami bešeimininkiais, tačiau yra ne visai taip. Retai kada turtas neturi šeimininko, dažniausiai šeimininkai yra, tik savo turtu nesinaudoja, todėl jį apleidžia. Pasitaiko ir piktybiškai nesitvarkančių asmenų.

Ukmergės rajono savivaldybės Urbanistikos ir infrastruktūros skyriaus duomenimis, 2020 m. mūsų rajono teritorijoje 24 pastatai buvo įtraukti į neprižiūrimų statinių, patalpų sąrašą. Iš jų 2 yra mieste.

Šio skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Pliopaitė-Bataitienė informavo, kad įtrauktų į neprižiūrimų statinių, patalpų sąrašą pastatų savininkai yra žinomi. Taigi, nėra bešeimininkiai. Specialistė informavo apie galiojančią tvarką: „Į šį sąrašą pastatai yra įtraukiami pagal seniūnų pateiktus duomenis, vadovaujantis Nekilnojamojo turto pripažinimo neprižiūrimu tvarkos aprašu. Neprižiūrimų pastatų šeimininkai yra įspėjami, kad susitvarkytų, priešingu atveju yra įtraukiami į neprižiūrimų statinių, patalpų sąrašą.“ Na, o kas toliau?

Toliau – migla. Į privatų turtą savavališkai nepateksi, nesutvarkysi ir patirtų išlaidų neišieškosi. Privati nuosavybė Lietuvoje yra gerbiama ir saugoma įstatymais. Viena iš nedaugelio priemonių, kurias galima taikyti, – tai įspėjimų siuntimas. Tačiau mūsų mieste yra pavyzdžių, kai įspėjimai visiškai neveikia, ir valdžia prieš nesitvarkantį turto savininką praktiškai bejėgė.

Visuomenė dar prisimena atvejį, kai prieš pusantrų metų miesto centre smarkaus vėjo gūsio nuplėštas stogas nuo avarinės būklės pastato pražudė moterį.

Priemonės ribotos

Rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas apie mieste esančius netvarkomus pastatus sakė, kad šiuo metu vienas iš jų, esantis Deltuvos gatvėje, jau pradedamas tvarkyti. Turto savininkai susisiekė su savivaldybės administracija ir paprašė konteinerių statybinėms atliekoms. Per kurį laiką miesto „sanitarai“ į teritoriją prinešė įvairaus „turto“, kurį reikia išgabenti į sąvartyną.

O dėl antrojo pastato, esančio miesto centre, šiuo metu veiksmai nėra galimi – tebesitęsia ikiteisminis tyrimas dėl moters žūties. „Pastato šeimininkui įspėjimų išsiųsta ne vienas“, – sakė D. Varnas. Kiek tie įspėjimai veiksmingi, patys matome.

Jei turtas pripažįstamas pavojingu, galima kreiptis į teismą. Tačiau bandymai susikalbėti per teismą taip pat ne visada veiksmingi. Jei turto savininkas yra užsienyje, šaukimai jo nepasiekia. Kol dokumentai neperduodami į rankas pasirašytinai, kontakto su savininku nėra.

Yra galimybė teismo keliu turtą, kuris neturi savininko ar savininkas nežinomas, pripažinti bešeimininkiu ir perduoti valstybės ar savivaldybės nuosavybėn. Tačiau tai – ilgas procesas, pradedamas tik tuo atveju, kai turto šeimininko, išbandžius visas galimas priemones, niekaip nepavyksta nustatyti. Kol šeimininkas yra – turtas jo nuosavybė ir tik jis vienas jame turi teisę tvarkytis.

Kiek paprasčiau su netvarkomais, dažniausiai nenušienaujamais plotais.

Netvarkingų sklypų šeimininkus seniūnijų teritorijose įspėja seniūnijos, išsiųsdamos raginimus tvarkytis. Dažniausiai tai – terminuotas raginimas nusišienauti, nes būtent šienavimo sezonu labiausiai išryškėja, kuriems sklypams trūksta šeimininkų priežiūros.

Nenušienautos teritorijos ne tik bado akis, bet ir kelia gyventojų pasipiktinimą dėl piktžolių ir parazitinių vabzdžių plitimo iš jų. Vis dėlto, pasak direktoriaus, daugumos sklypų šeimininkai, gavę įspėjimus, jei įpareigojimo neįvykdo per nurodytą laikotarpį, tai padaro, sulaukę papildomų žodinių paraginimų.

Didina mokestį

Dar viena priemonė – piktybiškai nesitvarkančių teritorijų šeimininkus drausminti per žemės mokestį. Ši priemonė taikoma ir asmenims, kurių turimas nekilnojamasis turtas įtrauktas į neprižiūrimų statinių sąrašą.

D.Varnas atkreipė dėmesį, kad mokestis padidėja labai nedaug – keliais procentais. Tokie apmokestinimai nedrausmina, nes tvarkyti turtą kainuoja žymiai brangiau, nei sumokėti padidintą mokestį, tad priemonė nėra labai paveiki. Anot direktoriaus, jis siūlęs didinti šį mokestį ne procentais, bet kartais, tačiau savivalda tokių sprendimų priimti negali. Įstatymu nustatytos lubos, neleidžiančios didinti mokesčio.

Visgi direktorius patikino, kad tokių piktybiškai nesitvarkančių savininkų rajone yra tikrai nedaug. Daugelis, gavę įspėjimus, reaguoja –  užsikala langus, kad po apleistus pastatus niekas nelandžiotų, sutvirtina stogus bei įvykdo kitus nurodymus.

Sieks tvarkos aikštelėse

Be kita ko, pastaruoju metu atkreiptas dėmesys ir į netvarkomas automobilių stovėjimo aikšteles – siekiama, kad jos negadintų miesto įvaizdžio. „Nors šios aikštelės savivaldybei nepriklauso, važiuojantiesiems per miestą vaizdas – ne koks, ir atrodo, kad tai savivaldybė nesitvarko“, – sako D. Varnas.

Pasak direktoriaus, tokių į akis krintančių prastos būklės aikštelių mūsų mieste kelios: Vytauto gatvėje, greta buvusio Registrų centro, bei Kauno gatvėje, greta grūdų supirkimo sandėlio. Viena jų – privati, kita – valstybinėje žemėje. Savininkams išsiųsti pranešimai susitvarkyti. Trečioji aikštelė, esanti už buvusio „buitinio“ pastato, savivaldybės iniciatyva jau sutvarkyta ir atverta naudojimui.