Tau­jė­nų gim­na­zi­jos ant­ros gim­na­zi­nės kla­sės moks­lei­vis Ro­kas Gal­vo­nas sa­kė, kad šiai pre­zen­ta­ci­jai ren­gė­si be pro­to at­sa­kin­gai. Bū­ta daug stre­so ir be­mie­gių nak­tų.

Juk tai pir­ma­sis toks – pus­šim­čiui sve­čių skir­tas la­bai at­sa­kin­gas pri­sta­ty­mas.

Ro­kas pats ser­vi­ra­vo sta­lus, pats ga­mi­no vi­sus puo­šy­bos ele­men­tus, lanks­tė ser­ve­tė­les. Ir, ži­no­ma, pats ga­mi­no mais­tą.

Vai­ki­nas puo­tai at­si­ve­žė vi­sus pa­ties pirk­tus in­dus, stal­tie­ses, ser­ve­tė­les. Sa­kė in­dų jau yra įsi­gi­jęs šim­tui žmo­nių pa­vai­šin­ti.

Įman­trūs pa­tie­ka­lai

Sa­vo ku­li­na­ri­nio ta­len­to įver­ti­ni­mui 16-me­tis pa­rin­ko la­bai rim­tus, su­dė­tin­gus, gur­ma­no lie­žu­vio ver­tus tris karš­tus pa­tie­ka­lus.

Moks­lei­vis ga­mi­no viš­tie­nos fi­lė suk­ti­nu­kus, įda­ry­tus sau­lė­je džio­vin­tais po­mi­do­rais su fe­tos sū­riu, par­mos kum­piu. Jie pa­tiek­ti su bo­li­vi­nių ba­lan­dų gar­ny­ru ir vy­no pa­da­žu.

Ant­ras karš­tas pa­tie­ka­las – jau­tie­nos suk­ti­nu­kai, įda­ry­ti ma­ri­nuo­tu agur­kė­liu, pa­tiek­ti su žir­ne­lių piu­rė ir gars­ty­čių pa­da­žu. Tre­čias – an­ti­enos krū­ti­nė­lė su ma­ka­ro­nais, bruk­nių ir kriau­šių pa­da­žu.

De­ser­tui pa­tiek­tas karš­tas obuo­lių py­ra­gas su na­mi­niais le­dais ir ka­ra­me­le, šal­tiems už­kan­džiams – leng­vos it pū­kas sa­lo­tos, mė­sos vy­nio­ti­niai, kep­tos kre­ve­tės, su­šis, žu­vis...

„No­rė­jau pa­ro­dy­ti, kad ir la­bai ge­rus pa­tie­ka­lus įma­no­ma pa­ga­min­ti kai­me – ne­bū­ti­nai pres­ti­ži­niuo­se did-mies­čių res­to­ra­nuo­se“, –  sa­ko Ro­kas.

Jis pri­si­pa­žįs­ta: to­kiai va­ka­rie­nei vien mais­to ga­mi­ni­mui pri­rei­kė ke­lių pa­rų. Ne­skai­tant sta­lų ser­vi­ra­vi­mo, puo­šy­bos ele­men­tų ga­mi­ni­mo, puokš­čių kom­po­na­vi­mo.

Ren­gi­nio me­tu kon­cer­ta­vo Ro­ko ben­dra­moks­lė Vik­to­ri­ja Pra­nai­ty­tė. Su­si­rin­ku­sių­jų ap­lo­dis­men­tai liu­di­jo, kad pre­zen­ta­ci­ja pui­kiai pa­vy­ko.

Ke­pa net ša­ko­čius

Ro­kas pa­sa­ko­jo vir­tu­vė­je be­si­su­kio­jan­tis nuo pat vai­kys­tės. Ket­ve­rių jau bū­da­vo pri­li­pęs prie vir­tu­vė­je šei­mi­nin­kau­jan­čios ma­mos. Kad ku­li­na­ri­ja – jo di­džio­ji aist­ra, su­pra­to bū­da­mas de­šim­ties. Nuo ta­da pa­ma­žu ko­pia vir­tu­vės sub­ti­ly­bių pa­ži­ni­mo laip­tais.

Ko ne­su­ge­bė­tų pa­ga­min­ti, vai­ki­nui sun­ku su­gal­vo­ti. Net įman­trių tor­tų ar kon­di­te­ri­jos aukš­tu­ma va­di­na­mo ša­ko­čio ke­pi­mas jam – leng­vai įkan­da­mas rie­šu­tas.

Sa­ko mie­lai žiū­rin­tis te­le­vi­zi­jos lai­das apie ku­li­na­ri­ją. Bet pa­sau­li­nė­mis ku­li­na­ri­jos žvaigž­dė­mis ypa­tin­gai ne­si­ža­vin­tis – ma­no, kad svar­biau­sia gy­ve­ni­me – bū­ti sa­vi­mi.

Vai­ki­nas tu­ri ir sa­vo mo­ky­to­ją. Ku­li­na­ri­nių sub­ti­ly­bių jį mo­ko ka­vi­nės sa­vi­nin­kė kau­nie­tė Da­lia Kva­li­tai­tė. Su ja drau­ge yra ap­lan­kę ne vie­ną res­to­ra­ną Kau­ne. Juk ne­pa­ma­tęs, ne­įver­ti­nęs, ne­iš­mok­si to da­ry­ti pats.  

Įgū­džiai – šei­mo­je

Ro­ko ta­len­tai ir darbš­tu­mas – šei­mos tra­di­ci­ja. Tė­ve­liai Ely­tė ir Sau­lius Gal­vo­nai – ži­no­mi Tau­jė­nų kraš­to ūki­nin­kai, au­gi­nan­tys ja­vus, įvai­rių veis­lių gal­vi­jus, paukš­čius. Uk­mer­giš­kiams ši šei­ma be­ne la­biau­siai ži­no­ma iš mu­gių, įvai­rių šven­čių, ku­rio­se ga­li­ma pa­si­gar­džiuo­ti jų tra­di­ci­ne žir­nie­ne.

Šei­mo­je au­ga trys sū­nūs – 2-ejų me­tu­kų Jo­kū­bas, 11-me­tis Te­odo­ras ir vy­riau­sia­sis Ro­kas.

Dar ma­žas bū­da­mas su tė­vais jis pra­dė­jo da­ly­vau­ti įvai­rio­se mu­gė­se, im­tis ver­slų, pre­kiau­ti su­ve­ny­rais, tad pa­ties už­dirb­ti pi­ni­gai vai­ki­nui se­niai nė­ra nau­jie­na.

Ro­kas jau yra ne kar­tą sa­va­ran­kiš­kai ren­gęs ban­ke­tus. O štai da­bar iš­si­pil­dė ir se­na sva­jo­nė – su­reng­ti sa­vo vir­tu­vės pre­zen­ta­ci­ją ir pa­tie­ka­lų de­gus­ta­ci­ją.

Nors iki abi­tū­ros – dar dve­ji me­tai, Ro­kas jau la­bai aiš­kiai ži­no sa­vo gy­ve­ni­mo ke­lią, ku­riuo no­rė­tų ei­ti – bai­gęs Tau­jė­nų gim­na­zi­ją Kau­ne pla­nuo­ja stu­di­juo­ti mais­to tech­no­lo­gi­ją.

Po­pu­lia­rins dva­rą

Į ren­gi­nį Tau­jė­nų se­niū­ni­jo­je pa­kvie­tu­si Uk­mer­gės kraš­to­ty­ros mu­zie­jaus di­rek­to­rė Vai­du­tė Sa­kol­ni­kie­nė džiau­gė­si ben­dro­mis jė­go­mis įgy­ven­din­tu su­ma­ny­mu, ku­rio ver­tin­to­jais ta­po dva­ro lan­ky­to­jai iš vi­sos Lie­tu­vos.

„Siek­si­me po­pu­lia­rin­ti dva­ro is­to­ri­nį, kul­tū­ri­nį pa­vel­dą. No­ri­me, kad re­no­vuo­ta pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos va­sa­ros re­zi­den­ci­ja tap­tų trau­kos cen­tru, kad čia žmo­nės ga­lė­tų pra­leis­ti vi­są die­ną, ska­nau­ti pre­zi­den­to vir­tu­vės pa­tie­ka­lų“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rė.