Seimas po svarstymo pritarė Žmonių palaikų laidojimo ir Rinkliavų įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama įteisinti savivaldybių teisę nustatyti mokestį už jų lėšomis įrengtas kolumbariumo nišas. Tokiu būdu, pasak pataisų rengėjų, siekiama užtikrinti investicijų į kolumbariumus atsipirkimą ir skatinti jų plėtrą.
Pirmieji kolumbariumai Ukmergėje, Dukstynos kapinėse, įrengti 2016 metais. Per kelis etapus juose buvo įrengta 131 kolumbariumo niša.
Atsakingam laidojančiam asmeniui niša buvo nuomojama 99-eriems metams, o už ją Tarybos sprendimu buvo nustatytas vienkartinis 900 eurų nuomos mokestis. Už nuomą gautos lėšos buvo pervedamos į atskirą rajono savivaldybės sąskaitą ir naudojamos kitiems kolumbariumams įrengti.
Pasikeitus Žmonių palaikų laidojimo įstatymui, nuo 2022 metų lapkričio Savivaldybių lėšomis įrengtos kolumbariumų nišos buvo prilygintos kapavietei ir suteikiamos nemokamai.
Ukmergės rajono savivaldybės tarybai tada teko priimti sprendimą ir panaikinti mokestį už kolumbariumo nišų suteikimą.
Šiuo metu kolumbariumai yra pastatyti Dukstynos ir Pašilės kapinėse.
Ukmergės seniūnas Žilvinas Dirsė sako, kad apie 30 vietų urnoms kolumbariume yra tik Pašilės kapinėse. Dukstynos kapinėse laisvų vietų nebėra. Šiose kapinėse neužimtos tik iki 2022 metų, kai dar buvo mokestis, kolumbariume rezervuotos vietos.
Pasak seniūno, Dukstynos kapinėse populiarėja mažesnio nei standartinis ploto kapavietės, kurios skirtos ne karstui su palaikais, o tik urnoms. Vienoje tokioje kapavietėje telpa 8 šeimos narių urnos.
Nepaisant šios alternatyvos, seniūnas teigiamai vertina Seimo siekius dėl naujo mokesčio ir mano, kad jis paskatins naujų kolumbariumų statybas.
Pagal Seime svarstomas pataisas, už savivaldybės biudžeto lėšomis įrengto kolumbariumo nišos skyrimą būtų mokama Savivaldybės tarybos nustatyto dydžio vienkartinė rinkliava.
„Mes kalbame apie pasitikėjimą savivaldybe pačiai priimti sprendimą, koks tas dydis galėtų būti racionalus. Jeigu savivaldybės taryba nusprendžia, kad mokestis gali būti simbolinis – 1 euras ar nulis, tai irgi tokį dydį gali nustatyti. Niekas neatima šitos teisės iš savivaldybių. Pasitikėkime savivaldybių tarybomis. Mes vis kalbame apie savarankiškas funkcijas, apie galimybes gauti papildomas lėšas savivaldai, bet kai pereiname prie konkrečių sprendimų, mes jau nebepasitikime savivaldybėmis. Man atrodo, tikrai nebijokime, pasitikėkime. Juo labiau čia nėra jokia naujovė. Tai yra iki 2022 metų galiojusi nuostata“, – Seimo posėdyje sakė Seimo narys Domas Griškevičius. Pasak jo, šiuo metu savivaldybės, nebeturinčios teisės gauti rinkliavos, tiesiog nebestato kolumbariumų, nors poreikis yra.
Po svarstymo už Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 16 parlamentarų.
Rinkliavų įstatymų pakeitimams po svarstymo pritarta bendru pritarimu. Tam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Jei Seimas pritartų, nauja nuostata įsigaliotų 2026 m. liepos 1 d.
