Sodininkų bendrijos kaimynai nesutaria dėl sklypų ribos

Autorius Ukmergės žinios
Taika ir ramybė – ne visuose soduose. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Sodininkų bendrijose ne visi kaimynai sutaria draugiškai – pasitaiko atvejų, kai kivirčai kyla dėl pravažiavimų ar sklypų ribų.

Sodininkų bendrijoje „Rasa“ sklypą turintis Aleksandras skundėsi kaimyno veiksmais. Pasakojo pats sklypą Girios gatvėje turintis jau per tris dešimtmečius. Su ankstesniais kaimynais sutarė gerai, tačiau prieš kurį laiką sklypas buvo parduotas. Kas jį įsigijo, nežino. Aleksandras skundėsi sklype vykdomais darbais. Juos organizuojantis vyras esą į kalbas nesileidžia, bandant aiškintis įžeidinėja, „šoka vos ne iki muštynių“.

Pasak Aleksandro, kaimyninis sklypas buvo su nuolydžiu. Lyginant jį sklypas iškeltas vienur 20 centimetrų, o kitur – iki metro. „Veždamas medžiagas, kaimynas sulaužė jo tvorą. Paskui pakėlė ir kelią. Vežė skaldą, maltą asfaltą. Lyg ir gerai darė, bet ar turėjo projektą?“ – dėstė Aleksandras. Be to, tvirtino, kad jo sklypas liko duobėje. Dėl to nebegali į jį įvažiuoti. Domėjosi, ar savininkas gali kelti sklypą be aplinkinių kaimynų sutikimo.

Prisimena, kad kai kaimyninis sklypas buvo parduodamas, jis lyg ir pasirašė kažkokius dokumentus.

Bet apie tai, kad čia bus vykdomi tokie darbai, niekas nesakė. Negana to, pakeltame sklype kaimynas įsirengė tvorą. Iš pradžių ji buvo ant sukeltos žemės, bet paskui tvorą perkėlė žemyn ir ji atsirado, anot  Aleksandro, ant jo žemės.

Aleksandras kreipėsi į sodininkų bendrijos „Rasa“ pirmininkę, ši buvo pakvietusi Ukmergės susivienijimo „Sodai“ pirmininką Regimantą Baravyką, bet ir šie niekuo negalėjo pagelbėti.

Pasidomėjus apie šią situaciją, pirmininkė Židronė Gružauskienė pasakojo, kad ilgus metus sklypas Aleksandro kaimynystėje buvo tuščias, nenaudojamas. Prieš kurį laiką šį ir dar vieną sklypą įsigijo jauna šeima, grįžusi iš užsienio, čia pasistatė namus, įsikūrė. Kur kurio sklypo ribos pirmininkė nežino – nuosavybės dokumentų nėra mačiusi. Vis tik, jos žiniomis, naujakurys Aleksandrui iš pradžių buvo palikęs žemės ruožą, kad naudotų savo reikmėms, bet vis tiek neįtiko.

Pirmininkės manymu, jei Aleksandras jaučia skriaudą, geriausia būtų jam kreiptis į atsakingas institucijas, nes ji nei žinių, nei įgūdžių, nei įgaliojimų spręsti klausimus, susijusius su sklypų ribomis ar statybomis, neturi. Kaip ir neturi teisės tikrinti, ar asmuo turi statybos leidimą.

Ž. Gružauskienė sakė, kad ji siūlė kaimynams kreiptis į žemėtvarką, kviesti matininkus, geodezininkus, kurie atliktų matavimus dalyvaujant liudininkams. Jei būtų nustatyta, kad kaimyno tvora tikrai pastatyta Aleksandro žemėje, tada privačia tvarka kreiptis į teismą. „Jei Aleksandras teisus, jam nėra ko nerimauti, kad brangiai kainuoja. Kalta pusė turės apmokėti bylinėjimosi išlaidas ir bus įpareigota sutvarkyti taip, kaip reikia“, – kalbėjo pirmininkė. Pastebi, kad dabar matavimai atliekami pasitelkiant išmaniąsias technologijas ir soduose pasitaiko daug netikslumų. Vis tik nemano, kad naujakurys būtų ką nors daręs savavališkai.

Pasak jos, Aleksandro kaimynas nėra konfliktiškas: veždamas statybines medžiagas sugadino sodininkų bendrijai priklausantį kelią, bet pats savo lėšomis geranoriškai jį ir sutvarkė. Dabar kelias yra daug geresnės būklės, nei buvo prieš sugadinimą.

Pirmininkė šioje situacijoje įžvelgia kartų konfliktą, kai vyresnės kartos žmonėms neįtinka viskas, ką daro jaunimas, net jei jų iniciatyvos yra geros. Sakė, kad bandė ir pati, ir kiti bendrijos nariai taikyti kaimynus, tačiau Aleksandras vis kalba pakeltu tonu. „Kadangi konfliktas įsisenėjęs, geriausia kreiptis į institucijas“, – mano pirmininkė.

Tokios pačios nuomonės ir Ukmergės susivienijimo „Sodai“ pirmininkas R. Baravykas. „Tai – dviejų privačių asmenų reikalas. Nei sodininkų bendrijos, nei sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas tvorų nestumdys, – kalbėjo jis. – Dėl sklypų ribų reikia atlikti kadastrinius matavimus, kad sustatytų riboženklius. Tai daro įvairios įmonės. Dėl statybų – kreiptis į statybų inspekciją. Yra patvirtintos želdinių ir statinių taisyklės, tvoroms nustatyti aukščio ir tankio reikalavimai. Tai gali būti aptarta ir sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau jos, bet kokiu atveju, turi derėti su šalyje galiojančiais teisės aktais.“

UŽ inf.

Dalintis

Naujienos iš interneto

1 Komentaras
  • kokios technologijos , ar ne žmonės jas valdo? idiotiškas paaiškinimas kvaileliams

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *