Rugsėjo mėnesį Rečionių bendruomenėje vyko sporto varžybos, į kurias buvome pakviesti ir mes, šventupiečiai. Tuomet, žaisdamas šaškėmis, Vidiškių seniūnas Virgilijus Štaras manęs paklausė: „Birut, kada gi tu Šventupėje suorganizuosi šaškių arba šachmatų varžybas?“

Į šaškių turnyrą pakviečiau vasario 11 d., prieš tai suderinus su Vidiškių seniūnu ir Šventupės seniūnaičiu Vytautu Marčausku.

Į turnyrą atvyko Šešuolių seniūnijos šaškininkai Rima Dovidaitienė, Stasys Markevičius, Stasys Budraitis, iš Ukmergės – Melanija Juškienė, iš Vidiškių seniūnijos Rečionių bendruomenės – Aleksandras Petro.

Vaišėmis, kava, arbata pasirūpino Šventupės bendruomenės siela Emilija Vėbrienė.

Kažkada mano brolio draugas, kuris ilgai žaidė futbolą, pasakė: „Kai buvau jaunas, norėdavau gražiai žaisti, kad manim žavėtųsi, įmuščiau kuo daugiau įvarčių, o dabar, kai pasenau, kai išeinu į futbolo aikštę prašau Dievo tik vieno, kad duotų jėgų atlaikyti visas varžybas kaip nors iki galo.

Aišku, šaškės daug fizinių jėgų nepareikalauja, bet protinių reikia daug.

Pasibaigus žaidimui išaiškėjo, kad pirmąją vietą laimėjo ukmergiškė M. Juškienė, antrąją – S. Markevičius iš Šešuolių, trečiąją – A. Petro iš Rečionių.

Mums, kaip ir tiems futbolininkams, svarbiau ne rezultatas, o pats žaidimas, nuoširdus tarpusavio bendravimas.

Šios varžybos buvo organizuotos vardan Taikos visame pasaulyje ir Vasario 16-osios garbei.

Šešuoliečiai sakė, kad pakvies mus į tokį patį turnyrą vasarą.

Kai pažįstamų anūkei prieš septynerius metus buvo treji metukai, ji šventės metu prisipylė į taurę sulčių ir netikėtai iškilmingai pasakė tostą ,,Už gyvenimą“. Mes visi šypsojomės. Juk Tėvynę turim, gyvenimą irgi turim, dirbame, ilsimės. Prisiminiau tą vakarą ir supratau, kad maža mergytė buvo teisi, kad atėjo laikas prašyti Dievo palaimos, pakelti taures ,,už Gyvenimą“.