Vilniuje siautėja sukčiavimo epidemija – Vilniaus apskrities VPK kiekvieną dieną sulaukia po keliolika pranešimų apie nuo sukčių nukentėjusius vilniečius. Jų prarastos sumos – milžiniškos.
51 metų moteris pranešė, kad pernai gruodį feisbuke ji susipažino su rusakalbiu vyru, kuris, pasiūlęs investuoti pinigus investicinėse platformose, išviliojo 33 880 eurų.
78 metų moteriai paskambinę rusakalbiai asmenys, prisistatę telekomunikacijų įmonės ir banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, išviliojo 8 995 eurus.
77 metų moteriai paskambinę rusakalbiai asmenys, prisistatę energetikos paslaugų bendrovės ir banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, išviliojo 14 000 eurų.
87 metų moteriai paskambinę rusakalbiai asmenys, prisistatę telekomunikacijų bendrovės ir banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, išviliojo 20 000 eurų.
Iš 92 metų moters sukčiai išviliojo 1 400 eurų, kuriuos ji atidavė atvykusiam nepažįstamam asmeniui.
86 metų moteriai paskambinęs asmuo, prisistatęs policijos pareigūnu, išviliojo 31 200 eurų, kuriuos atidavė į namus atvykusiam nepažįstamam vyrui.
Iš 49 metų moters asmenys, prisistatę banko darbuotoja ir policijos pareigūnu, išviliojo 7 000 eurų, kuriuos ji atidavė atėjusiam nepažįstamam vyrui.
Nepažįstama moteris, patekusi į 91 metų senolės butą, išviliojo 3 500 eurų.
83 metų moteriai paskambinę rusakalbiai, prisistatę energetikos paslaugų bendrovės ir banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, išviliojo 37 000 eurų, kuriuos atidavė į namus atvykusiam nepažįstamam vyrui.
86 metų moteriai paskambinęs rusiškai kalbėjęs asmuo, prisistatęs policijos pareigūnu, sakė, kad turimus pinigus reikia registruoti dėl sukčiavimų. Iš pensininkės jis išviliojo 11 400 eurų, kuriuos ji atidavė į namus atvykusiam nepažįstamam vyrui.
84 metų moteriai skambinę rusakalbiai sakė esantys energetikos paslaugų bendrovės darbuotojais bei policijos pareigūnu. Jie išviliojo 2 050 eurų, kuriuos ji atidavė atėjusiai nepažįstamai moteriai.
Visi šie ikiteisminiai tyrimai pradėti vos per vieną – vasario 18 – dieną.
Vasario 19 dieną – nauja nukentėjusiųjų „porcija“. Asmenys, prisistatę banko darbuotojais, iš 77 metų moters išviliojo banko mokėjimo kortelę ir iš sąskaitos pasisavino 6 132 eurus.
77 metų moteriai paskambinę rusakalbiai, prisistatę elektros tinklų darbuotojais ir policijos pareigūnais, išviliojo 44 500 eurų, kuriuos ji atidavė į namus atėjusiam nepažįstamam vyrui. Tokiu pačiu būdu nukentėjo 79 metų vyras, 3 800 eurų atidavęs atvykusiai nepažįstamai moteriai.
69 metų moteriai suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš banko sąskaitos buvo pasisavinti 5 333 eurai.
77 metų moteriai paskambinę asmenys, prisistatę elektros tinklų ir saugumo tarnybos darbuotojais, išviliojo 1 200 eurų.
Iš 93 metų senolės paskambinę rusakalbiai, prisistatę telekomunikacijų įmonės ir banko darbuotojais, išviliojo 12 000 eurų, kuriuos ji atidavė atėjusiai nepažįstamai merginai.
Vasario 20 d. ir 21 d. – nauji pranešimai. Iš 76 metų moters nepažįstamas rusakalbis asmuo, prisistatęs banko darbuotoju, išviliojo 3 300 eurų.
Į 88 metų moters butą atėjęs nepažįstamas vyras, prisistatęs elektros tinklų darbuotoju, išviliojo 1 100 eurų.
Iš 90 metų moters paskambinę rusakalbiai asmenys, prisistatę elektros skaitiklių tikrinimo įmonės darbuotojais ir policijos pareigūnais, išviliojo 23 000 eurų. Tokiu pačiu būdu iž 91 metų moters išviliota 10 000 eurų.
76 metų moteriai paskambinę rusakalbiai asmenys, prisistatę telekomunikacijų įmonės ir banko darbuotojais bei policijos pareigūnu, išviliojo 20 000 eurų.
Iš 77 metų moters rusakalbiai asmenys, prisistatę elektros tiekimo įmonės ir banko darbuotojais bei policijos pareigūnais, išviliojo 1 500 eurų, kuriuos ji atidavė atvykusiai nepažįstamai moteriai.
78 metų moteriai paskambinęs rusakalbis vyras, prisistatęs policijos pareigūnu, apgaule išviliojo 23 000 eurų.
Skaitmeninių mokėjimų technologijų bendrovės „Visa“ tyrimas rodo, kad sukčiavimo apimčių Lietuvoje augimą lemia socialinės inžinerijos metodais pagrįstos apgavystės, momentinių mokėjimų plėtra ir vis aktyviau veikiantys tarptautiniai organizuotų nusikaltėlių tinklai.
Sukčiai dažnai apsimeta finansų įstaigų, valstybinių institucijų ar kitų patikimų organizacijų atstovais ir spaudžia aukas autorizuoti mokėjimus, pateikti prisijungimo duomenis ar įsidiegti nuotolinės prieigos programinę įrangą. Tokiems atakos metodams vis dažniau pasitelkiami profesionaliai parengti scenarijai ir suklastoti telefono numeriai, dėl ko realiuoju laiku juos atpažinti tampa vis sunkiau.
Tyrimas atkreipia dėmesį į kelis plataus masto incidentus, rodančius, kad sukčiavimas tapo sisteminis, gerai organizuotas ir peržengia valstybių sienas – tai jau nebe atsitiktinės vartotojų klaidos, o struktūrizuotų nusikaltėlių veikos rezultatas.
UŽ inf.
