Naujausi tyrimai atskleidžia kritinę jaunimo fizinės ir psichinės sveikatos būklę. Širdies ištvermė per penkerius metus sumažėjo 24 proc., o beveik pusė šaukiamų į karinę tarnybą jaunuolių nesilaiko sveikatai palankaus fizinio aktyvumo ir mitybos rekomendacijų.
Lietuvos sporto universiteto profesorius, biomedicinos mokslų daktaras Arūnas Emeljanovas ir docentė daktarė Brigita Miežienė pristato neraminančius tyrimų rezultatus.
Du stambūs moksliniai tyrimai buvo atlikti bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija.
Tyrimo duomenys atskleidžia prastą tendenciją – 2024 metų jaunuolių populiacijoje raumenų jėga bei širdies-kvėpavimo sistemos ištvermė yra prastesnė nei jų bendraamžių prieš penkerius metus. Profesorius A. Emeljanovas pabrėžia: „Itin didelis prastėjimas pastebimas širdies-kvėpavimo sistemos ištvermės atžvilgiu – iki 24 proc. Tai vėliau visuomenės sveikatos sektoriuje gali sietis su daugeliu lėtinių ligų.“
Šiuolaikiniai vaikai yra 15 proc. silpnesni nei jų tėvai, kai jie buvo to paties amžiaus. Ilgalaikėje perspektyvoje situacija dar prastesnė: „Nuo 1992 metų kai kuriose amžiaus grupėse šis ištvermės testas sumažėjo 40 proc.
Pakankamai fiziškai aktyvūs yra pusė dabartinių šaukiamojo amžiaus jaunuolių, o tai 4 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.
2024 metų tyrimas atskleidžia, kad trečdalis jaunuolių patiria didelį psichologinį distresą, o ketvirtadalis pasižymi prasta psichologine gerove. 6 proc. jaunuolių patiria depresijos riziką. Palyginus su 2018 metų duomenimis, psichologinio distreso paplitimas išaugo tris kartus.
Į psichologą dėl patiriamų stresinių situacijų kreipiasi vos 3 proc. jaunuolių. Profesorius nurodo problemų sprendimo būdų pokyčius: „Dabartinis jaunimas, jeigu yra stresas, mažiau kalba su šeima ir ignoruoja problemą.“
Tyrimas atskleidė tarnybos Lietuvos kariuomenėje įtaką: „Tarnybos laikotarpiu ženkliai pagerėjo tarnaujančių karių širdies-kvėpavimo sistemos ištvermė, viršutinės ir apatinės kūno dalių raumenų ištvermė.“ Devyni iš dešimties tarnaujančių karių yra pakankamai fiziškai aktyvūs.
Profesorius pabrėžia: „Pakankamas fizinis aktyvumas, palankesnė sveikatai mityba ir mažesnis alkoholio vartojimas siejasi su palankesne šaukiamųjų į karinę tarnybą sveikata ir mažesniu psichologiniu distresu.“
Tyrimas atskleidė mitybos kokybės blogėjimą: mitybos rekomendacijas visiškai atitinka vos 1 proc. jaunuolių, palyginti su 3 proc. 2018 metais. Bent iš dalies rekomendacijų laikosi apie 48 proc. jaunimo.
Jaunuolių racione trūksta vaisių, daržovių, tarp jų ir ankštinių, žuvies bei riešutų. Tiesa, jaunuoliai vartoja mažiau raudonos ir perdirbtos mėsos gaminių – tai yra teigiamas dalykas.
Tyrimas atskleidė, kad rūkymas (bet ne garinimas) sumažėjo nuo dviejų trečdalių iki kas penkto jaunuolio. Tačiau alkoholio vartojimas išliko nepakitęs – jį vartoja virš dviejų trečdalių jaunuolių, iš kurių 9 proc. siekia rizikos sveikatai lygį.
Profesorius įspėja dėl simuliacijos problemos: „50 proc. netinkančių karo tarnybai – turime būti sąžiningi, nėra 50 procentų. Nemažai jaunuolių tiesiog bando simuliuoti.“ Jis perspėja jaunimą: „Jeigu negali tarnauti kariuomenėje, tai visam gyvenimui bus tam tikras apribojantis įrašas, dėl kurio ateityje gali tekti gailėtis.“
Jaunimui profesorius rekomenduoja būti atsakingu, patriotišku ir žingeidžiu, pabrėždamas: „Domėjimas pasauliu gali pakeisti ir dabartį, ir ateitį, ir fizinę, ir psichikos sveikatą, o ir motyvus tarnauti kariuomenėje.“
