Aldona KUZMIENĖ
Buvome ne kartą girdėję, jog Vilniaus rajone yra unikalus kaimas, pavadintas Keturiasdešimt Totorių vardu. Norėdami artimiau susipažinti su jo gyventojais, jų veikla, tradicijomis, LPŽA Ukmergės rajono skyriaus nariai apsilankė šioje gyvenvietėje.
Jos bendruomenės pirmininkė Fatima Buinovska, pasipuošusi tautiniais rūbais, mus pasitiko prie totorių maldos namų, mečetės, ir maloniai pakvietė į vidų. Šeimininkė papasakojo, jog ši gyvenvietė yra gatvinis kaimas, įsikūręs kalvoje. Tai yra viena seniausių gyvenviečių Lietuvoje, išlikusių iki šių dienų. Manoma, kad ji kilusi iš totorių kareivių stovyklos ir išaugusi į dvaro kiemą. Dabar čia gyvena apie 120 totorių. Istoriniuose šaltiniuose kaimas paminėtas XV a., nuolat buvo niokojamas įvairių antpuolių, gaisrų, apiplėšimų. Pirmoji mečetė gyvenvietėje buvo pastatyta dar Vytauto Didžiojo laikais, apie 1430 m., dabartinė – 1815 m. Iš pagarbos kunigaikščiui vietiniai žmonės savo lėšomis pastatė paminklą.
Mečetė unikali tuo, kad neturi nišos, rodančios kryptį į Meką. Fatima pasakojo, kad mečetė yra jų religinio gyvenimo centras. Pastebėjome, jog maldos namų interjeras labai kuklus, nėra paveikslų, tik išrašai iš korano. Ne visi totoriai sugeba skaityti koraną arabiškai, todėl maldas išmokę mintinai.
Susitikimas tęsėsi bendruomenės namuose, kurių statybai buvo panaudotos europinės lėšos. Šie namai tapo totorių kultūros centru, susibūrimo vieta. Čia vyksta bendri renginiai su lietuvių bendruomenėmis, edukacinės programos, įvairūs vakarai, priimamos ekskursijos. Visos šventės vyksta pagal totorių tradicijas, svarbu pasidalyti tuo, ką gražaus, vertingo turi sukaupęs.
Kaimo bendruomenė labai nori išsaugoti kultūrinį totorių paveldą, perteikti jį ateinančioms kartoms. O jie turi gausybę puikių tautinių patiekalų receptų! Tuo mes ir įsitikinome, ragaudami įžymųjį totorių „arbūzniką“. Tai – gardus, sotus, tik totorių kepamas patiekalas iš moliūgo. Fatima supažindino kaip jis gaminamas. Darbščios kaimo šeimininkės didžiuojasi pagamintu plovu, šimtalapiu pyragu. Neišvažiavome ir mes neparagavę šių skanių patiekalų. O kokia kvapni turkiška kava!
Bendravome, ragavome, pateikėme gausybę įvairių klausimų, į kuriuos vos spėjo atsakinėti svetinga bendruomenės šeimininkė Fatima. Laikas prabėgo nepastebimai greitai. Palinkėjome didžiausios sėkmės totorių bendruomenei, kuri artima ir svetinga visiems, kas domisi jų gyvenimu.
Ukmergiškiai aplankė Keturiasdešimt Totorių kaimą.
