Nuo karo Ukrainoje pradžios praėjus ketveriems metams, iš šios šalies į Lietuvą atvykę žmonės įsitvirtina darbo rinkoje, o kas penkta Ukmergėje dirbanti ukrainietė užima aukštos kvalifikacijos pareigas.
Statistika atskleidžia, kad Lietuvoje dirbančių moterų ukrainiečių skaičius išaugo nuo 13,1 tūkst. 2023 metais iki 17,2 tūkst. dabar.
Didžiausia dalis ukrainiečių moterų dirba apdirbamosios gamybos įmonėse, o sparčiausias darbuotojų skaičiaus augimas užfiksuotas administracinės ir aptarnavimo veiklos srityse.
Ukmergės rajone šiuo metu dirba 60 moterų iš Ukrainos – beveik tiek pat, kiek ir prieš trejus metus.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė informavo, kad daugiau nei pusė ukrainiečių moterų Ukmergėje dirba apdirbamosios gamybos sektoriuje. Kas dešimta – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo srityje bei didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Iš viso šiuose trijuose sektoriuose dirba 77 proc. visų rajone gyvenančių ukrainiečių.
„Šiuo metu beveik kas penkta Ukmergės rajone dirbanti ukrainietė užima aukštos kvalifikacijos pareigas – nuo administravimo ir finansų iki logistikos, rinkodaros bei inžinerijos ir gamybos technologijų.
Per trejus metus aukštos kvalifikacijos pareigas užimančių Ukrainos piliečių moterų dalis padidėjo nuo 13 iki 18 proc.“, – informavo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai.
Ukmergės rajone vidutinės kvalifikacijos darbuose dabar dirba 26 ukrainietės.
Tai dažniausiai – baldžių ir giminiškos profesijos. Pardavėjomis, įrenginių ir mašinų operatorėmis bei apskaitos ir buhalterijos tarnautojomis dirba po 2 moteris. Ukrainietės taip pat dirba virėjomis, asmens priežiūros darbuotojomis, vairuotojomis, kepėjomis ir konditerėmis.
Žemos kvalifikacijos darbus dirba 23 ukrainietės. Daugiausia – virtuvės pagalbininkėmis bei nekvalifikuotomis darbininkėmis, krovikėmis, valytojomis, kambarinėmis, greitojo maisto ruošėjomis ir pakuotojomis.
Užimtumo tarnybos atstovė apibendrina, kad nors Ukmergės rajone dirbančių ukrainiečių moterų bendras skaičius per trejus metus išliko stabilus, profesinė struktūra keitėsi.
Dirbančių ukrainiečių moterų skaičius augo baldų gamybos, transporto ir saugojimo, statybos sektoriuje, o švietimo srityje fiksuotas darbuotojų skaičiaus sumažėjimas.
Pasak Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Giedrės Sinkevičės, karo pradžioje siūlomos darbo pozicijos buvo susijusios su mažiau kvalifikuotu darbu. Be to, į mūsų šalį atvyko daugiau moterų ir vaikų, todėl ne visi darbo pasiūlymai atitiko jų poreikius. Visgi per šiuos metus įvyko kokybinis lūžis.
Šiuo metu kas septinta dirbanti ukrainietė Lietuvoje užima aukštos kvalifikacijos pareigas: dirba mokytojomis, rinkodaros ir pardavimo specialistėmis. Aukštos kvalifikacijos darbus Lietuvoje iš viso dirba 2,3 tūkst. moterų ukrainiečių.
Daugiau nei pusė jų įsitvirtino vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose.
Virėjomis įsidarbino 1,3 tūkst. moterų, pardavėjomis bei gamybos mašinų operatorėmis – po 700, kepėjomis ir konditerėmis bei pakavimo operatorėmis – po 500.
Nekvalifikuotus darbus šalyje dirba trečdalis (5,7 tūkst.) ukrainiečių moterų. Daugiausia – valytojomis, virtuvės pagalbininkėmis, pakuotojomis, krovikėmis.
Labiausiai per trejus metus padidėjo dirbančių moterų skaičius administracinės ir aptarnavimo veiklą vykdančiose įmonėse, trečdaliu – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo srityje, transporto ir saugojimo sektoriuje bei prekyboje.
Šalies darbo rinkoje šiuo metu įsitvirtino 41,7 tūkst. ukrainiečių. Darbo ieško 3 tūkst., iš jų – 2,4 tūkst. moterų.
