Šienligė, arba alerginis rinitas, yra dažna liga, kurios simptomai panašūs į peršalimo simptomus. Gali būti čiaudulys, nosies užgulimas, sloga ir spaudimas sinusuose.
Šienligę sukelia alerginė reakcija į ore esančias medžiagas, pavyzdžiui, žiedadulkes. Metų laikas, kada tai pasireiškia, priklauso nuo to, į kokią medžiagą, arba alergeną, žmogus reaguoja.
Nepaisant pavadinimo, šienligė nereiškia, kad žmogus yra alergiškas šienui.
Simptomai
Simptomai gali prasidėti skirtingu metų laiku, priklausomai nuo to, kokiai medžiagai asmuo yra alergiškas. Asmeniui, alergiškam įprastoms žiedadulkėms, sunkesni simptomai pasireiškia, kai žiedadulkių yra daug.
Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra šie: čiaudulys, ašarojančios akys, gerklės niežulys, užsikimšusi, niežtinti ar varvanti nosis.
Sunkūs simptomai gali būti šie: prakaitavimas, galvos skausmas, kvapo ir skonio praradimas, veido skausmas dėl užsikimšusių sinusų, iš gerklės į nosį ir ausis plintantis niežulys.
Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti nuovargis, dirglumas ir nemiga. Žmonės, sergantys astma, tuo metu, kai pasireiškia šienligės simptomai, gali dažniau švokšti ir kvėpuoti.
Kas yra šienligė?
Šienligė – tai alerginė reakcija į ore esančias medžiagas, pavyzdžiui, žiedadulkes.
Alergija pasireiškia tada, kai imuninė sistema nekenksmingą medžiagą supainioja su kenksminga, ir organizmas išskiria chemines medžiagas, kad su ja kovotų. Ši reakcija ir sukelia simptomus.
Alergenai dažnai yra įprastos medžiagos, į kurias daugumos žmonių imuninė sistema nereaguoja arba reaguoja silpnai.
Tačiau kai kuriems žmonėms reikalingas gydymas, nes dėl simptomų jiems sunku atlikti kasdienes užduotis.
Gydymas gali nepanaikinti simptomų, tačiau gali sumažinti jų poveikį.
Patarimai šienlige sergantiems asmenims
Pasidalinsime keletu patarimų, kaip sumažinti šienligės poveikį. Štai keletas jų:
- Stebėkite koks kiekis žiedadulkių yra ore. Šią informaciją galima raste internete ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Žiedadulkių kiekis paprastai būna didesnis drėgnomis ir vėjuotomis ne lietingomis dienomis ir ankstyvą vakarą. Kai žiedadulkių kiekis didelis, laikykite uždarytus langus ir duris, venkite pjauti veją.
- Reguliariai plaukite akis vėsiu vandeniu, kad nuramintumėte jas ir išvalytumėte žiedadulkes. Kai žiedadulkių kiekis didelis, įėję į patalpą nusiprauskite po dušu ir persirenkite drabužius. Nuo žiedadulkių apsaugokite akis akiniais. Dėvėkite kepurę, kad žiedadulkės nesikauptų plaukuose ir nepatektų į akis ir veidą.
- Automobilyje įsirenkite žiedadulkių filtrą ir važiuokite uždarytais langais, kai žiedadulkių kiekis didelis.
- Namuose nelaikykite gėlių. Visus paviršius, grindis ir kilimus laikykite kuo mažiau apdulkėjusius. Pasirinkite dulkių siurblį su geru filtru. Naudokite „erkėms atsparią“ patalynę. Naudokite oro sausintuvą, kad išvengtumėte pelėsio.
- Laikykitės atokiau nuo cigarečių dūmų, o jei rūkote, meskite rūkyti.
- Vidinius šnervių kraštus patepkite vazelinu, nes jis padeda sustabdyti žiedadulkių patekimą į šnerves.
Šienligės priežastys
Šienligė atsiranda, kai imuninė sistema įprastai nekenksmingą ore esančią medžiagą supainioja su grėsme.
Organizmas gamina antikūnus, vadinamus imunoglobulinais E (IgE) ir išskiria cheminę medžiagą histaminą. Histaminas ir sukelia simptomus.
Sezoninės šienligės sukėlėjai yra žiedadulkės ir sporos, kurios simptomus sukelia tik tam tikru metų laiku.
Šienligę sukeliančių veiksnių pavyzdžiai:
- medžių žiedadulkės pavasarį,
- žolių žiedadulkės vėlyvą pavasarį ir vasarą,
- piktžolių žiedadulkės, ypač rudenį,
- grybų ir pelėsių sporos, dažniau pasitaikančios šiltuoju metų laiku.
Kiti veiksniai galintys sukeliantys slogą: naminių gyvūnų plaukai arba pleiskanos, dulkių erkutės, pelėsiai. Dirgikliai, galintys sukelti šienligės simptomus, yra cigarečių dūmai, kvepalai ir dyzelinių variklių išmetamosios dujos.
Rizikos veiksniai
Kai kurie veiksniai didina šienligės riziką.
- Genetiniai veiksniai: jei artimas šeimos narys serga šienlige ar kita alergija, rizika yra didesnė.
- Kitos alergijos ar astma: šienligė dažniau pasireiškia ir žmonėms, sergantiems kitomis alergijomis ar astma.
- Lytis ir amžius: iki paauglystės šienlige dažniau serga berniukai, o sulaukus paauglystės – moterys.
- Gimimo data: žmonėms, gimusiems per žiedadulkių sezoną, rizika susirgti šienlige yra šiek tiek didesnė.
- Pasyvus rūkymas: cigarečių dūmų poveikis ankstyvaisiais gyvenimo metais didina šienligės riziką.
