Mūsų krašto šviesuolis Bronislovas Kaselis paminėjo garbingą 90-ies metų jubiliejų. Po neseniai patirto insulto jis visiškai atgavo sveikatą, džiaugiasi ir juokauja, kad atminties ne tik neprarado, bet ji dar ir pagerėjo.
B. Kaselis – ilgametis meteorologijos stoties vadovas, stebėtojas, gamtos pažinimo entuziastas, šviesus, bendruomenei atsidavęs žmogus, visada pasiruošęs pasidalinti patarimu, prisiminimu ar šmaikščiu pastebėjimu.
Kaip pats pasakė: „Beveik 60 metų praleidau žiūrėdamas į dangų…“ Ir, matyt, tame danguje jis ne tik skaitė orus, bet ir kaupė ramybę, išmintį, kurią iki šiol dalija kitiems.
B. Kaselis gimė 1935 m. liepos 12 d. Deltuvos valsčiuje, Saliečių kaime. Vaikystėje patyrė daug vargo, mat būdamas šešerių neteko tėvelio – buvusio Lietuvos savanorio. Mama viena užaugino penkis vaikus. Visi jie sulaukė garbaus amžiaus, mirė tik vyriausias brolis.
„Buvau trečias brolis, o visose pasakose trečias brolis kvailiausias“, – iš savęs juokiasi vyras. Nors gyvenime taip anaiptol nebuvo – baigęs agronomijos mokslus visą gyvenimą jis dirbo protinį darbą, bendravo su žmonėmis, dalinosi žiniomis, meteorologijos paslapčių mokė pas jį ne vienus metus atvykdavusius kolegas ukrainiečius.
B. Kaselį galima drąsiai tituluoti vyriausiu šalies meteorologu.
Daugiau nei 53-ejus metus jis dirbo Ukmergės meteorologijos stotyje. Nuo 1961 iki 2002 m. jai vadovavo.
Buvo ne kartą įvertintas už sąžiningą, aktyvią visuomeninę veiklą, tradicijų puoselėjimą. 2009 metais tapo Viktoro Bergo premijos laureatu. Prestižinė premija skiriama už ilgametį gamtos puoselėjimą ir aplinkosauginių idėjų propagavimą. 2018 metais jam įteiktas Mero padėkos ženklas.
Už ilgametį darbą Aplinkos apsaugos sistemoje buvo apdovanotas aukščiausiojo laipsnio Nusipelniusio aplinkosaugininko ženklu.
Su žmona Gene jis užaugino ir išmokslino sūnų Egidijų ir dukrą Liną. Abu jie teisininkai, gyvena Vilniuje, nuolat palaiko ryšį su tėčiu.
B. Kaselis daug metų apie gamtą rašė laikraštyje „Ukmergės žinios“, aktyviai dalyvavo nevyriausybinių organizacijų, vienijančių pagyvenusius žmones, veikloje. Po nepriklausomybės atkūrimo ėjo Lietuvos tautininkų sąjungos Ukmergės skyriaus vadovo pareigas.
Jubiliejaus proga garbų ukmergiškį sveikino šeima, buvę bendradarbiai, „Bočių“ organizacijos, kurios veikloje aktyviai daug metų dalyvavo, nariai, pasveikinti atvyko ir Ukmergės rajono vadovai.
B. Kaselis Pivonijos mikrorajone esančiame bute šiandien gyvena vienas – žmona Genė pernai iškeliavo amžinybėn. Tačiau vienišas tikrai nesijaučia, turi daug įvairių veiklų, skaito, rašo, bendrauja su artimaisiais, žiūri televizijos laidas.
Anksčiau labai didelių sveikatos bėdų neturėjo, tačiau sausio mėnesį patyrė insultą. Pasakojo, kad galva staiga pradėjo svaigti sausio 9-osios vakarą. Nuėjo į tualetą, o išeiti kojomis jau nepajėgė. Šliaužte nušliaužė iki lauko durų, svarstydamas, kaip gelbėtis, kaip išsikviesti pagalbą. Prisimena, kad telefonu paskambinti jėgų nebuvo.
Ketvirtame aukšte gyvenantis vyras suprato, kad teks kažkaip pasiekti trečią aukštą, kur gyvena artimi kaimynai. Laiptais nušliaužė iki kaimynų durų, beldėsi, o šie ir iškvietė medikus. Vyras buvo skubiai nugabentas į Vilnių, kur Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikai konstatavo insultą. Pasveikęs buvo išrašytas ir iki sausio pabaigos jėgas stiprino reabilitacijoje Druskininkuose.
Grįžęs namo džiaugiasi atgauta sveikata ir artimųjų rūpesčiu. Didžiulis komfortas jam – vaikų užsakytas ir kasdien į namus iš maitinimo įmonės pristatomas šiltas maistas – įvairiausi skanūs patiekalai. Negali atsistebėti tokia prabanga, kuria, kaip išsiaiškino, naudojasi labai daug garbaus amžiaus sulaukusių ukmergiškių.
Pats daugybės sveikinimų ir linkėjimų jubiliejaus proga sulaukęs B. Kaselis kitiems linki labai paprasto dalyko – dažniau žiūrėti į dangų, debesis, žvaigždes ir mažiau dejuoti dėl žemiškų dalykų.
