LRT kartu su partneriais – Lietuvos policija, Lietuvos banku ir Lietuvos bankų asociacija – pradeda visuomenės informavimo kampaniją prieš sukčius „Padėk ragelį“.
Jos tikslas – padėti atpažinti dažniausiai pasitaikančias apgaules, laiku sustabdyti sukčių spaudimą ir apsaugoti savo pinigus bei asmens duomenis.
Kampanijos rengimo metu buvo konsultuojamasi su psichologais, siekiant suprasti, kas padeda žmogui ištrūkti iš sukčių kuriamo spaudimo. Konsultavo psichologė Kamilė Butkevičiūtė-Astrauskienė ir psichologas Arūnas Norkus, kurie padėjo išgryninti pagrindinę įžvalgą: reikia pauzės.
Gyventojams patariama: jei skambutis ar žinutė kelia šoką, spaudimą ar verčia skubėti – nutraukite pokalbį. Sukčiai dažnai siekia išprovokuoti emocinę reakciją, kad žmogus nebespėtų kritiškai vertinti situacijos. Būtent todėl pagrindinis patarimas – padėti ragelį ir patiems susisiekti su institucija oficialiais kanalais.
Romantiniai sukčiai aukų ieško socialiniuose tinkluose ir pažinčių programėlėse, ilgainiui įgyja pasitikėjimą, o vėliau prašo pinigų ar „pagalbos“ įvairiomis istorijomis. Kampanija primena, kad net ir didelę gyvenimišką patirtį turintys žmonės gali tapti taikiniu.
Investicinių pažadų schemose sukčiai vilioja pradėti nuo nedidelių sumų, gali sukurti „sėkmės“ iliuziją, o vėliau skatina investuoti vis daugiau, net skolintis. Bandant atsiimti tariamą pelną, reikalaujama papildomų mokesčių.
Finansiniai sukčiai nuolat naudojasi aktualiomis temomis, siekdami suklaidinti žmones ir paskatinti juos atiduoti savo pinigus ir asmeninius duomenis. Sausio 1 dieną Lietuvoje prasidės dvejus metus truksiantis pereinamasis laikotarpis, kurio metu gyventojai galės pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos ir susigrąžinti joje sukauptas lėšas.
Specialistai jau dabar stebi sukčių suaktyvėjimą, kuriant naujus su šia tema susijusius scenarijus. Jie skambina kviesdami pasiskolinus „investuoti“ dabar, o grąžinti skolą atgavus sukauptas lėšas, ragina „pasitikrinti“, kiek lėšų atgausite, netikrose interneto svetainėse, vilioja atsiimti sukauptas lėšas kriptovaliuta ir pan.
Netikri pareigūnai ar tarpininkai gali prisistatyti policijos, finansų ar kitų institucijų darbuotojais, raginti perduoti pinigus „saugoti“, atskleisti informaciją ar įsidiegti programas. Kampanija pabrėžia: institucijos neprašo perduoti lėšų ar slaptų duomenų telefonu ir nevykdo tokių „procedūrų“ per pokalbių programėles.
„Policijos pareigūnai neskambina žmonėms ir neprašo asmens duomenų ar prisijungimo slaptažodžių. Tirdami tokio pobūdžio nusikalstamas veikas pastebime, kad kuo ilgiau žmogus kalba su sukčiumi, tuo didesnė tikimybė, kad jis padarys klaidą ir bus apgautas. Sukčiai turi gebėjimų įkalbėti, įtikinti auką, tad streso būsenoje žmogus gali padaryti neapgalvotą žingsnį, kuris kainuos labai brangiai. Todėl siūlome nesivelti su nepažįstamais asmenimis į diskusijas, o kuo skubiau baigti pokalbį ar nutraukti susirašinėjimą“, – sako Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas.
Skambučio iš „banko“ atveju pagrindinis sukčių tikslas – išvilioti prisijungimus, PIN ar kitus identifikavimo duomenis. Patarimas vienareikšmis: neatskleiskite duomenų, neatlikite mokėjimų, o padėję ragelį patys paskambinkite į banką oficialiu numeriu.
Įtarus sukčiavimą ar tapus jo auka, gyventojai raginami nedelsti ir pranešti telefonu 112.
UŽ inf.
