Menininkas savo darbais puošia Ukmergę ir Lietuvą

Autorius Vaidotė Šantarienė
Viktoras Žentelis – 15-asis Ukmergės rajono Garbės pilietis. Dainiaus Vyto nuotr.

Vepriškio skulptoriaus Viktoro Žentelio kūriniai – meilės gimtajam kraštui ir pagarbos istorijai bei jos atminčiai įrodymas. Kiek tų darbų, jau, ko gero, nebesuskaičiuotų ir pats autorius… Kaip ir padėkų, apdovanojimų už savo darbus, o už juos šiemet tapo ir dar vienu mūsų krašto Garbės piliečiu.

Ukmergės rajono Garbės piliečio vardas asmenims suteikiamas už ypatingus nuopelnus ir pastangas bei išskirtinį indėlį į rajono mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, kitas sritis, aktyvią visuomeninę veiklą. Šis apdovanojimas suteikiamas Savivaldybės tarybos sprendimu. Viktoras Žentelis apdovanotas už Ukmergės krašto kultūros paveldo įprasminimą ir saugojimą, pilietiškumo ugdymą, kūrybinę veiklą ir Ukmergės vardo garsinimą.

Ukmergės kraštotyros muziejaus administratorius-edukatorius, ilgametis Veprių muziejaus ir krašto istorijos puoselėtojas, skulptorius Viktoras Žentelis – 15-asis Ukmergės rajono Garbės pilietis.

Pasiūlymus dėl Garbės piliečio vardo suteikimo gali teikti Tarybos nariai, nevyriausybinės organizacijos, vietos bendruomenės, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Šio vardo suteikimo komisijai Viktoro Žentelio kandidatūrą pasiūlė Veprių seniūnija. Rekomendacijas pateikė Ukmergės kraštotyros muziejus, Veprių kaimo bendruomenė, Veprių mokykla-daugiafunkcis centras, Seimo narys, karo istorikas Valdas Rakutis. Jo ir muziejininko draugystė užsimezgė ieškant galimų Veprių pilies pėdsakų. Neseniai Veprių miestelyje, ant čia esančio piliakalnio, archeologai kartu su Viktoru Ženteliu aptiko išskirtinį radinį. Manant, kad tai gali būti XVI–XVII a. čia stovėjusių ir Šemetų giminei priklausiusių rūmų, dar vadinamų Veprių pilimi, pamatai, buvo pradėti istoriniai žvalgymai. Kasinėjant aptikta įvairių reikšmingų radinių.

„Atmintis apie Vepriuose stūksojusią Lietuvos pilį buvo saugoma Veprių kraštotyros muziejaus kūrėjo, Ukmergės rajono Garbės piliečio Jono Žentelio pastangomis pačiame muziejuje ir gausiose publikacijose, – sako Valdas Rakutis. – Renkant medžiagą apie Baro konfederacijos kovas Lietuvoje susipažinau su tuo metu jau mirusio Jono Žentelio sūnumi ir darbų tęsėju Viktoru Ženteliu. Lankėme krašto gamtos, kultūros ir paveldo objektus, ne kartą susitikome su bendruomene.

Pradžioje dėmesys krypo į man artimą Baro konfederacijos kovų temą, lokalizuojant du mūšius, įvykusius tarp Veprių ir Deltuvos 1768 ir 1771 m. Bet visada užsimindavome ir apie pilies lokalizaciją. Viktoras ne kartą pasakojo, kaip vaikystėje landžiojo po mūrinius pamatus. Mano akis taip pat ne kartą užkliūdavo už negamtinės prigimties šlaitų, visu grožiu atsiskleidžiančių atvažiuojant nuo Kauno pusės.“

Ukmergės kraštotyros muziejaus Veprių skyriuje Viktoras Žentelis dirba nuo 2023 m. Muziejaus rekomendacijoje pažymimas Viktoro Žentelio išskirtinis indėlis į Veprių piliavietės ir dvarvietės archeologinius tyrinėjimus. Jie, teigiama, tapo vienu reikšmingiausių pastarųjų metų atradimų ne tik rajono, bet ir visos Lietuvos mastu. Taip pat jo dėka Veprių piliakalnis tapo moksliškai pagrįstu valstybinės reikšmės kultūros paveldo objektu.

Veprių mokykla-daugiafunkcis centras pabrėžia Viktoro Žentelio bendravimą su mokiniais, pilietiškumo pamokas. Veprių kaimo bendruomenės rekomendacijoje akcentuotas šio skulptoriaus, muziejininko, bendruomenininko indėlis į Veprių krašto kultūros, istorijos puoselėjimą, aplinkos gražinimą.

Garsūs abu su tėčiu

Ukmergės miesto šventės metu vykusioje iškilmingoje ceremonijoje Viktoras Žentelis buvo pagerbtas ir apdovanotas. Jam įteiktos Garbės piliečio regalijos: dailininko Nerijaus Treinio sukurtas 65 mm skersmens paauksuotas ir pasidabruotas ženklas su Ukmergės rajono savivaldybės herbu ir užrašu bei šio ženklo 25 mm skersmens miniatiūra, segama prie drabužių. Pasirašyta Garbės piliečių knygoje, įteiktas Savivaldybės mero pasirašytas pažymėjimas.

„Nesitikėjau tokio apdovanojimo, tokio mano kūrybos rezultatų įvertinimo… Visą gyvenimą darau tai, ką sugebu. Tikiuosi dar kažką gero nuveikti. Ir labai džiaugiuosi Ukmergės miesto ir rajono geraisiais pokyčiais. Linkiu visiems būti vieningiems ir atsilaikyti prieš visus gyvenimo išbandymus. Būkite stiprūs!“ – apdovanojimo metu sakė Viktoras Žentelis.

2015 metais šis garbingas apdovanojimas buvo skirtas jo tėčiui Jonui Ženteliui. Vienu iš Lietuvos šviesuolių vadinamas Jonas Žentelis – kraštotyrininkas, muzikos mokytojas, chorvedys, vaikų styginių ir pučiamųjų orkestrų vadovas, Valančiaus blaivybės sąjūdžio Ukmergės skyriaus pirmininkas, skulptorius, muziejininkas, Baltijos kelio organizatorius. Visą gyvenimą domėjosi krašto istorija, rinko tautosaką, tuometinėje Veprių vidurinėje mokykloje įkūrė visuomeninį muziejų.

Sukūrė pagal legendą

Viktoras Žentelis gimė 1956 m. Širvintų r. Šešuolėlių k. 1961 m. su tėvais persikėlė gyventi į Veprius, čia pradėjo lankyti mokyklą. Atsiskleidus gabumams muzikai, mokėsi Vilniuje, o 1974 m. įstojo į Vilniaus valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), skulptūros specialybę.

Po studijų Viktoras grįžo į Veprius ir padovanojo miesteliui savo diplominį darbą – Veprių simboliu tapusią dekoratyvinę kalto vario skulptūrą „Geldutė“. Ji buvo sukurta padavimo apie kunigaikštytę Geldutę motyvais.

Legenda pasakoja, kad Veprių pilį, pro kurios langus matėsi tyvuliuojantis Veprių ežeras, valdė kunigaikštis Gelvainis. Jo duktė Geldutė buvo gražiausia visoje apylinkėje. Paežerėje ji susidraugavusi su laumėmis, drauge su jomis žaisdavo.

Tėvui patraukus į karą, šis pavedė Geldutę globoti laumėms, kartu pristatydamas joms ir dukters kraičio skrynią, pilną įvairiausių turtų. Tačiau, tarp laumių kilus nesantaikai, piktosioms laumėms ėmus gerosioms pavydėti Geldutės, piktadarės užkeikė namuose miegančią mergelę, kad ši gyventų jų buveinėje – ežero dugne. Kad nepabėgtų, prirakino Geldutę kartu su jos skrynia prie ilgos grandinės. Tik vidurnaktį jai buvę leista iškilti ir paskambinti kanklėmis.

Šis kanklių skambesys traukdavęs būrius jaunuolių žygiui Geldutei išvaduoti, deja, visi jie ežero dugne gaudavę galą. Ir dabar naktimis Geldutė iškyla į ežero paviršių, kur skambina kanklėmis…

Gamina nepailsdamas

Viktoras Žentelis dešimtmetį dirbo S. Nėries kolūkyje dailininku ir skulptoriumi. Per tą laiką Veprius ir Sližius papuošė įvairaus pobūdžio darbai – skulptūros „Rytas“, „Skaitančioji“, Paukščiai“, „Medėja“, „Motinystė“, bareljefai muzikavimo temomis Veprių kultūros namuose, Sližių kultūros namuose – bareljefas „Besišypsančios saulės“…

Atgimimo laikotarpiu prisidėjo prie religinės krašto tradicijos atkūrimo: padarė techninius brėžinius atstatomoms Veprių kalvarijų koplytėlėms ir vartams, išdrožė ne vieną kryžių, koplytstulpį. 2001 m. iš ąžuolo išdrožė žmogaus ūgio Nukryžiuotojo figūrą Veprių Baro konfederacijos paminklui, kūrė memorialines lentas Veprių bažnyčios statytojams, reljefus koplytėlėms.

Prie Veprių ežero įkurtas Tūkstantmečio parkas taip pat papuoštas Viktoro Žentelio skulptūromis.

Ukmergės miestui padovanota skulptūra „Jaunystė“. 2014 m. Ukmergės senamiestis pasipuošė jo kurtais katinais. Viktoras Žentelis sutiko atstatyti Laisvės paminklą Siesikuose, sukurti šiam miesteliui Prezidento Antano Smetonos skulptūrą, prisimenant, kad 1930 m. Siesikuose jis pasodino ąžuolą.

Žemaitkiemyje, prie poeto Vlado Šlaito sodybos, iškilo jo ąžuolinis koplytstulpis. Želvos miestelyje ant akmens iškalė miestelio pavadinimą, herbą ir miestelio pirmojo paminėjimo metus.

Iškilo menininko kūriniai Šešuolių 670-osioms, Pabaisko mūšio 570-osioms metinėms, kitoms progoms. Vepriškio skulptūrų, paminklų taip pat galima rasti ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Minint Veprių krašto muziejaus įkūrimo 50-metį ir jo įkūrėjo Jono Žentelio 90-metį buvo atidengta Viktoro sukurta memorialinė lenta. Jis taip pat yra paminklinio akmens ant žydų gydytojo Abraomo Karlinskio kapo autorius. Akmenį pastatė savo iniciatyva ir lėšomis.

Apdovanojo prezidentas

2019 m. Ukmergės rajono savivaldybės kūrybinių projektų konkursui buvo pateiktas Veprių kaimo bendruomenės projektas „Senojo vandens malūno replika“. Skulptorius sukūrė malūno veikiančios vizualizacijos maketą, o 2020-ųjų spalio 25 d. ėmė suktis tikrasis vandens malūno ratas.

Tarp pastarųjų metų darbų – paminklinis akmuo prie Veprių seniūnijos, primenantis Veprių krašto savanorius, bareljefas „Veprių dvaro valdytojai“ Tūkstantmečio parke. 2024 m., minint Veprių vardo 640-ąsias metines, sukurtas paminklinis akmuo su žinia iš pirmojo raštiško Veprių paminėjimo.

Naujausias kūrinys – pernai pastatytas paminklas Emilijai Pliaterytei, primenantis, jog 1831 m. ji su 300 sukilėlių būriu buvo apsistojusi Vepriuose.

2022 m. šalies prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo mūsų ir užsienio valstybių piliečius. Tarp jų – ir Viktoras Žentelis, kuris apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu. Skulptorius pagerbtas kaip įvairių plenerų, parodų dalyvis, skulptūrų ir bareljefų, kryžių ir koplytstulpių autorius, savo kūriniais įamžinantis Lietuvos istoriją ir puošiantis gimtąjį kraštą.

Idėjos nesibaigia

Pats Viktoras prisipažįsta nelinkęs girtis savo pasiekimais ir jų per daug nesureikšminantis. „Nemėgstu, kai apie mane kalba, rašo… Man svarbiausia – atlikti darbą. Padariau – ir viskas: kam patinka, tegu pagiria, jei nepatinka – nereik ir jokių pagyrimų“, – kukliai šypsosi, paklaustas apie sulauktus įvertinimus ir iš širdies kuriamas dovanas savo kraštui.

Mėgstamam darbui, prasmingai veiklai sako laiko neskaičiuojantis. Turi dar daug įvairių idėjų, planų, nemažai jų susiję su net pačius archeologus nustebinusiu Veprių pilies projektu. „Kad radome, aptikome – dar ne viskas. Norisi, kad tai būtų naudinga visuomenei, įdomu žmonėms, kad Vepriai būtų dar labiau žinomi ir lankomi“, – viliasi jis.

Džiaugiasi, kad gražiems sumanymams pritaria artimieji, ypatingą darbštuolio senelio pavyzdį mato anūkai. Jie – viena didžiausių menininko paguodų, ypač dabar, po skaudžios netekties, kai neseniai amžinybėn iškeliavo mylima žmona, visų vepriškių ypač mylėta pedagogė Laimutė Žentelienė.

„Ji man neretai pusiau juokais papriekaištaudavo: tiek daug visko dirbi, o namams per mažai padarai… Gal ir teisybė – reikėjo labiau pasistengti…“ – jautriai atsiveria Viktoras ir prisipažįsta, kad savo Laimutei dar yra davęs ne vieną pažadą ir viską būtinai išpildys… 

Dalintis

Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *