Visą vasarą po Ukmergės rajoną keliauja neįprastas meninis objektas, pavadintas „Stiprūs dvasia“. Kūrinys išskirtinis tuo, kad yra dvifunkcis – tai ir spektaklio scenografija, ir savarankiška instaliacija. Metalo menininko Andriaus Janulio kūrinys jau pabuvojo Leonpolyje, Ukmergėje, o dabar eksponuojamas Vaitkuškyje.
Instaliacija „Stiprūs dvasia“ yra dvifunkcė – tai ir Ukmergės kultūros centro suaugusiųjų mėgėjų teatro „Vilko pėdsakas“ spektaklio pagal Kazio Binkio pjesę „Generalinė repeticija“ scenografija (jo premjera vyko šių metų gegužę), ir savarankiška audiovizualinė instaliacija, bylojanti apie karo siaubą ir beprasmybę.
Pjesę „Generalinė repeticija“ Kazys Binkis rašė 1939–1940 m. sandūroje, apmąstydamas prasidėjusį Antrąjį pasaulinį karą. Dėl autoriaus panaudotos sąlyginės formos konkrečios to meto realijos pjesėje tapo apibendrinamojo pobūdžio. Pirmą kartą ji pastatyta 1948 m. Hanau karo pabėgėlių stovykloje. Antrojo pasaulinio karo metais Kazio Binkio namuose buvo slepiami žydai, todėl kartu su žmona jie vėliau pelnė garbingą Pasaulio teisuolių vardą.
Ukmergės kultūros centro suaugusiųjų mėgėjų teatras „Vilko pėdsakas“ savo spektakliu apmąsto šiandieną – visai šalia Lietuvos vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą. Spektaklyje į Kazio Binkio pjesę įpinami ukrainiečių-karo pabėgėlių, įsikūrusių Ukmergėje, liudijimai apie karo pradžią, gyvenimą aktyvių karo veiksmų ar jau okupuotoje zonoje, pasitraukimą ir imigranto statusą. Liudijimus surinko Ukmergės kultūros centro mėgėjų teatro „Vilko pėdsakas“ nariai.
Instaliaciją sudaro metalo konstrukcijos – du stulpai, metalinė lova, „skeveldros“, kuriose įklijuoti atspausdinti karo pabėgėlių liudijimai. Šiuos liudijimus galima išgirsti įrašytus aktorių balsais, o instaliaciją lydi Jokūbo Vasiliausko vaizdo projekcijos, sukurtos pasitelkiant dirbtinį intelektą.
Instaliacija, sukurta kaip scenografija spektakliui, kviečia susimąstyti apie karo – tiek buvusių, tiek dabar vykstančių karų – padarinius ir beprasmybę.
Pasibaigus teatro sezonui, scenografija, papildyta garso takeliu ir vizualizacija, iškeliavo kaip savarankiškas kūrinys. Jos kelionė prasidėjo birželį Deltuvos seniūnijoje, Leonpolio dvare. Instaliacija buvo paruošta ten vykusiam Pilietiškumo festivaliui ir eksponuota visą mėnesį.
Liepą instaliaciją buvo galima pamatyti senamiestyje esančio Ukmergės turizmo ir verslumo centro Tolerancijos centro kiemelyje, šalia pastato, kuris iki karo buvo žydų berniukų mokykla. Prasidėjus karui Ukrainoje, jo patalpos tapo ukrainiečių, pabėgusių nuo karo, susitelkimo vieta Ukmergėje.
Šiuo metu instaliacija įkurdinta Pabaisko seniūnijoje esančiame Vaitkuškio dvare. Čia ji atsidūrė neatsitiktinai. Vokiečių okupacijos laiku rugpjūtį čia buvo suvaryti beveik visi Ukmergės apskrityje gyvenę žydai. Iš dvaro jie buvo vežami į Pivonijos šilą, iš kurio nebegrįžo. 1941 m. metų rugsėjo 5-ąją Pivonijos šile įvyko masinės žydų žudynės.
Instaliacija Vaitkuškyje stovės iki rugsėjo vidurio. Eksponuojant ją lauko sąlygomis, garso ir vaizdo įrašai negalimi. Prasidėjus teatro sezonui instaliacija sugrįš į Ukmergę. Spalio mėnesį ji visa apimtimi bus eksponuojama kultūros centro galerijoje, o lapkritį sugrįš į sceną. Spektaklį bus galima pamatyti lapkričio 23 d.
Ukmergės gyventojai per šimtmečius įrodė esantys stiprūs dvasia – ne kartą atstatė savo miestą po karų ir gaisrų, o Rusijai užpuolus Ukrainą suskubo teikti pagalbą ir iki šiol ją teikia. Šiuo metu Ukmergės rajono savivaldybėje gyvena keli šimtai nuo karo pabėgusių ukrainiečių.
Po karo lieka kraupūs griuvėsiai – sugriauti ne tik namai, bet ir žmonių gyvenimai. Tačiau virš griuvėsių visada iškyla gyvybės daigai, nes esame stiprūs dvasia.
Instaliacijos-scenografijos kelionę po Ukmergę organizuoja Ukmergės meno draugija, įgyvendindama kultūros ir kūrybiškumo programos projektą, kurį dalinai finansuoja Ukmergės rajono savivaldybė.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
