Taujėnų dvare neseniai buvo surengta Alpakų ir lamų augintojų asociacijos organizuojama „Alpakų ir jų vilnos paroda 2026“. Tai – jau antra tokia paroda, bylojanti apie augantį Lietuvos alpakų augintojų bendruomenės norą tobulėti, stiprinti veislininkystės kultūrą ir kurti kokybiškų gyvūnų bei jų vilnos vertinimo tradiciją.
Taujėnuose renginys subūrė alpakų augintojus, veislininkystės entuziastus ir šių gyvūnų mylėtojus.
Parodos dalyviai ir lankytojai galėjo stebėti gyvūnų vertinimą ringe, susipažinti su geriausiai įvertinta alpakų vilna, pabendrauti su augintojais bei apsilankyti alpakų produkcijos mugėje. Renginio išvakarėse vyko vilnos konkursas, kuriame dalyvavo aštuoni Lietuvos alpakų ūkiai. Pagrindinį konkurso prizą laimėjo Ieva ir Aidas Pajaujai iš Marijampolės rajono ūkio „Miško alpakos“.
Gyvūnus ir vilną vertino tarptautinis alpakų parodų teisėjas iš Vokietijos Robin Nasemann. Jis yra sertifikuotas JAV alpakų augintojų asociacijos „Alpaca Owners Association“ teisėjas. Pagrindinę parodos dieną ringe buvo pristatytas 31 gyvūnas. Alpakos buvo vertinamos atsižvelgiant į daugiau kaip 10 požymių – kūno sandarą, vilnos plonumą, tankumą, tvirtumą, rangytumą ir kitas veislines savybes.
Vadovaujantis tarptautine vertinimo praktika, gyvūnai buvo suskirstyti į septynias spalvų klases: baltą, šviesią, rusvą, rudą, juodą, pilką ir margaspalvę. Kiekvienoje spalvų klasėje alpakos taip pat buvo suskirstytos į amžiaus grupes. Iš kiekvienos amžiaus grupės nugalėtojų buvo išrinktas spalvos čempionas – geriausiai savo spalvų klasėje įvertintas gyvūnas. Tuomet visi septyni spalvų čempionai varžėsi dėl aukščiausio parodos įvertinimo – visos parodos čempiono titulo.
Parodos nugalėtoju teisėjo sprendimu tapo baltos spalvos alpakos patinas Miško Briedis Dobilas iš ūkio „Miško Briedis“, kurį Širvintų rajone įkūrė Akvilė Girdzijauskaitė ir Mindaugas Kazlauskas.
Teisėjas R. Nasemann, kuris Lietuvoje organizuotoje parodoje lankėsi antrą kartą, teigiamai įvertino Lietuvos alpakų augintojų pažangą ir pabrėžė, kad parodų tikslas nėra vien išrinkti gražiausią gyvūną. Tokie vertinimai augintojams suteikia galimybę geriau pažinti savo gyvūnų savybes, įvertinti jų paveldimumą ir priimti apgalvotus sprendimus dėl tolesnės veislininkystės.
„Paroda – tai daugiau nei galimybė parodyti savo gražiausius gyvūnus. Įvairiose pasaulio šalyse jau yra susiformavusios ilgametės alpakų ir jų vilnos parodų tradicijos, todėl ypač smagu, kad tokio lygio renginiai pagaliau vyksta ir Lietuvoje, tai labai svarbus žingsnis visai Lietuvos alpakų augintojų bendruomenei. Dalyvavimas tokiuose renginiuose rodo, kad esame motyvuoti tobulėti, kelti nacionalinės bandos kokybę ir siūlyti vis aukštesnės kokybės lietuvišką alpakų vilnos produkciją“, – sakė Alpakų ir lamų augintojų asociacijos pirmininkė, ūkio „Miško Briedis“ įkūrėja A. Girdzijauskaitė.
Širvintų rajone ūkį „Miško briedis“ A. Girdzijauskaitė ir M. Kazlauskas įkūrė 2022 m., kai į jį atvyko pirmosios trys alpakos. „Nuo tada mūsų gyvenimas pasikeitė. Dirbome, mokėmės, auginome, gydėme, pasitikome naujas gyvybes, kitas palydėjome į amžinąsias ganyklas, verkėme ir juokėmės“, – apie ūkio pradžią yra pasakojusi pora.
O šiandien jų verslas išaugo, jame rengiamos edukacijos. Labai svarbu ir tai, kad buvo įkurta alpakų augintojų bendruomenę vienijanti asociacija, kurios vadove tapo A. Girdzijauskaitė.
Prieš parodą Taujėnuose renginio svečias R. Nasemann vedė seminarą Lietuvos augintojams, kuriame aptarta, kaip vyksta gyvūno ekspertinis vertinimas, kaip pasirinkti veislinius gyvūnus, į ką atkreipti dėmesį vertinant alpakų vilną ir kokios savybės svarbiausios atsakingoje veislininkystėje.
***
Alpakos ir lamos – kupranugarinių šeimos porakanopiai žinduoliai, kilę iš Pietų Amerikos. Gyvendamos Andų kalnuose Čilėje, Peru ir Bolivijoje sugebėjo prisitaikyti prie itin atšiauraus klimato bei skurdžios augmenijos. Maždaug prieš 5000 metų alpakas ir lamas inkai prijaukino kaip mėsos ir vilnos šaltinį. Laukinių alpakų ir lamų nėra – visos jos prijaukintos. Daroma prielaida, kad alpakos kilusios iš laukinės vikunijos, o lamos – iš guanakų.
Nors ir kilusios iš Andų aukštumų, alpakos ir lamos lengvai prisitaikė ir prie vidutinių platumų klimato. Skiriamos dvi alpakų veislės – huacaya, kurių vilna puri ir smulkiai banguota, ir kur kas retesnės suri, kurių vilna glotni ir krintanti sruogomis.
***
Alpakos – ganomi gyvūnai, kilę iš vietovių, kur ypač skurdi augmenija, todėl mūsų kraštuose, kur šiltuoju metų laiku žolė ypač baltyminga ir gausi mineralinių medžiagų, svarbu reguliuoti jų šėrimą. Šienas reikalingas ištisus metus, kartu su ganyklų žole tai yra pagrindinis pašaras. Žiemos laiku silpnesniems gyvūnams, vaikingoms ar žindančioms patelėms galima papildomai duoti koncentruoto pašaro ar smulkintos liucernos. Visada turi būti pasiekiamas švarus ir šviežias vanduo, taip pat mineralinės druskos.
10–15 suaugusių alpakų skiriama apie 1 hektarą ganyklų, kurios aptvertos tvirta, ne žemesne nei 120 centimetrų tvora. Taip pat visus metus reikalingi ir tvarteliai, kurie saugotų alpakas nuo ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip didelė kaitra, nuolatinis lietus ar spustelėjęs šaltis.
***
Alpakų vilna yra nepaprastai vertinama, jos paklausa pasaulinėje rinkoje nuolat auga, o inkų laikais ji buvo žinoma kaip „dievų vilna“, kurią galėdavo dėvėti tik imperatorius ir jo šeima. Priskaičiuojamos 22 skirtingos vilnos spalvos ir dar daugiau atspalvių. Joks kitas gyvūnas negali pasigirti tokia spalvų gausa.
Vilna švelni, minkšta, lengva, neturinti kvapo, pasižymi termoreguliacinėmis savybėmis. Ji nesivelia, yra tvirtesnė ir gali būti iki šešių kartų šiltesnė nei avių vilna. Joje nesiveisia kandys ir dulkių erkutės – tai ypač svarbu alergiškiems žmonėms, todėl alpakų vilna labai plačiai naudojama.
Dar vienas svarbus alpakų panaudojimas – gydyti žmones su negalia ir įvairiais sveikatos sutrikimais. Alpakos – nepaprastai gerai žmogaus nusiteikimą jaučiantys gyvūnai. Pačios būdamos geros nuotaikos, jos sukelia pozityvumą ir gerą nuotaiką. Ir, žinoma, alpakos dažnai laikomos tiesiog jų šeimininkų džiaugsmui – malonu vakare, po įtemptos dienos nueiti į ganyklą ir tiesiog jas stebėti. Maždaug prieš dešimt metų į Lietuvą atkeliavusios kalnų gražuolės dabar jau nėra jokia naujiena.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
