Birželio 6 dieną Ukmergės rajone, Leonpolio dvare, vyko jau trečius metus organizuojamas „Pilietiškumo festivalis“. Vietos kultūros ir bendruomeninės organizacijos, savivaldos atstovai bei smulkiojo verslo kūrėjai skirtingose dvaro erdvėse kvietė diskutuoti apie tai, kas svarbu kiekvienam Ukmergės rajono gyventojui, ir įsitraukti į kūrybinius užsiėmimus. Šių metų festivalyje itin didelis dėmesys skirtas jaunimo veiklumo, regionų plėtros ir galimybių bei saugumo temoms.
Dovilė VAINORĖ
„Pilietiškumas nėra vienos dienos pokalbis – tai kasdienis pasirinkimas. Šių metų festivalyje ypatingą dėmesį skirsime jaunimo pilietiškumui – tam, kaip jis gimsta realiose situacijose, kai nusprendžiama ne laukti, o veikti. Norime kalbėti apie tai, kas iš tikrųjų skatina jaunimą įsitraukti – nuo bendruomeniškumo ir savanorystės iki atsakomybės už kitą žmogų ir savo šalį“, – ruošdamasi renginiui anonsavo Asta Margevičienė, VšĮ „Pilietiškumo festivalis“ direktorė ir „Lietuvos Tūkstantmečio Rotary klubo“ prezidentė.
Pilietiškas jaunimas – ne vizija, o realybė
Jaunimo pilietiškumo ir veiklumo temai aptarti surengta diskusija: „Jaunimas – drąsus ar tik garsus?“. Pastarąją moderavo visuomenininkė, istorijos populiarintoja Rugilė Grendaitė. Diskusijoje dalyvavo Gabrielė Vilkickytė, dainų autorė ir atlikėja, Umberto Masi, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) vadovas, Darius Remeika, informacinių karų ir atsparumo ekspertas, dėstytojas, karininkas, ir Kristoforas Vaidutis Jankauskas, komikas. Diskusijos klausytojai išgirdo ne vieną praktišką idėją, kurią pritaikius motyvuoti jaunimą įsitraukti į visuomenės ir valstybės reikalus – misija įmanoma.
Gabrielė Vilkickytė šalia kūrybinės ir koncertinės veiklos skiria daug asmeninio laiko ir energijos susitikimams su jaunimu įvairiuose Lietuvos rajonuose. Jos nuomone, prieš motyvuodami jaunus žmones domėtis politika ar socialinėmis problemomis, turime išmokti žvelgti į aplinką jauno žmogaus akimis: „Jauniems žmonėms svarbiausia yra jų santykiai su kitais, tad ir problemą reikia pristatyti taip, kad jaunas žmogus pajustų jos ryšį su savimi.“
Umberto Masi, antrindamas Gabrielei, įžvelgė dažnai pasitaikančią komunikacinę ydą – organizacijų atstovai kreipiasi į jaunimą pernelyg intelektualiais žodžiais ir kalba „iš viršaus“. Diskusijos pašnekovo patarimas vietos valdžios atstovams, mokytojams ir visiems, kurie bando rasti ryšį su jaunimu, – kalbėti paprasta buitine kalba ir pirmiausia stengtis išpildyti kasdienius jaunų žmonių poreikius. Tad jaunimo įsitraukimo laipsnis į visuomenės reikalus priklauso ne nuo jaunų žmonių noro ar jo stokos veikti, o nuo to, kaip socialinio veiksmo organizatoriai pristato aktualijas ir kokiais būdais kviečia prisidėti prie visuomeninių reikalų.
Darius Remeika, atkreipdamas dėmesį į jaunimo jautrumą dezinformacijai bei propagandai, priminė šių dienų Lietuvos geopolitinę situaciją. Darius paneigė mitą, jog propagandos platintojai jaunus žmones renkasi kaip išskirtinę tikslinę grupę: „Dezinformacija yra nukreipta į visus. Tik svarbu suprasti, jog propagandos kūrėjai ir visi, kurie siekia išbalansuoti piliečių pasitikėjimą valstybe ir bendruomenėmis, skirtingoms visuomenės grupėms taiko skirtingas strategijas. Vyresnius žmones galima paveikti bauginant, o jauni asmenys imasi veikti pajutę pyktį ir nepasitenkinimą.“
Kristoforo Vaidučio Jankausko pasisakymai ir vaizdingi palyginimai įnešė gyvasties ir lengvumo į diskusiją. Vaikinas, nestokodamas humoro ir sveikos savikritikos, dalinosi savo asmenine patirtimi krašto apsaugos tarnyboje. Kristoforo žinutė jauniems žmonėms: „Šėlti ir eksperimentuoti – tai jaunimo esybė. Bandykite ir ieškokite to, kas jums įdomu. Tik visuomet gerbkite šalia esančius – jų ribas ir norus.“ Klausantis Dariaus ir Kristoforo, piršosi mintis, jog geriausias „vitaminas“, auginantis visuomenės atsparumą ir jaunimo aktyvumą pilietiniuose reikaluose, yra pozityvių patirčių bendruomenėje kūrimas.
Gyventi regionuose vis geriau
Apie pozityvius Ukmergės bei kitų Lietuvos regioninių miestų pasiekimus bei galimybes juose gyvenantiems žmonėms veikti ir kurti festivalyje kalbėta dar vienoje diskusijoje – „Stiprūs regionai – stipri Lietuva“. Diskusiją moderavo LRT Radijo departamento vadovas, EBU Radijo komiteto narys Giedrius Masalskis.
Diskusijoje dalyvavo Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis ir Seimo narys bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis. Į ją įsitraukė ir verslininkė, moterų lyderystės skatintoja Romualda Stragienė. Romualda kartu su vyru Mindaugu yra vieni iš „Pilietiškumo festivalio“ sumanytojų bei Leonpolio dvaro savininkai.
Diskusijos dalyviai, remdamiesi savo įvairiapusėmis profesinėmis patirtimis, vardijo skirtingus socialinius, ekonominius ir kultūrinius komponentus, kurie padeda pritraukti aktyvius piliečius į regioninius miestus. Elijus Čivilis akcentavo, jog investuotojus, kurie steigia naujas darbo vietas, vilioja teritorijos su kokybiška infrastruktūra (keliais, elektra, vandentiekiu ir kt.).
Darius Varnas atskleidė mero komandos kasdienio darbo spalvas ir atspalvius. Anot jo, vietos žmonių pasitikėjimas savivaldos atstovais ir noras veikti pilietiškai bendruomenėse, atsiranda, kai jie jaučiasi išgirsti ir mato konkrečius atliktus darbus – jaunuolių grupei suoliuko nebuvimas gali taip pat „skaudėti“ kaip ir jaunai šeimai negalėjimas įsigyti nuosavo būsto.
Linas Kukuraitis Lietuvos regioninių miestų ateitį vertina labai pozityviai, o Ukmergę įvardijo lyderiaujančiu mūsų šalies miestu. Politikas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, atvirai išsakė proregioninę poziciją teigdamas, jog kokybiškos socialinės, edukacinės ir kultūrinės paslaugos regione galimos, suteikus daugiau laisvės savivaldai, bendruomenėms, mokykloms priimti patiems sprendimus. Romualda Stragienė, žvelgdama iš verslo pozicijos, sustiprino šią nuomonę teigdama, jog žmonėmis reikia pasitikėti ir pasitikėti jų kuriamais verslais. Regioniniai miestai, didmiesčiai ir visa šalis labiau klestėtų, jei būtų atsisakoma perteklinės kontrolės.
Visi pastarosios diskusijos dalyviai vienareikšmiškai sutarė, jog pilietiškumo pamatas yra žmogiškumas arba, Giedriaus Masalskio žodžiais tariant, „noras palikti aplinką geresnę, nei ją radai“.
Pilietiškumas – tai buvimas kartu
„Pilietiškumo festivalyje“ buvo gausu kitų veiklų ir meninių pasirodymų: originaliai įrengtose lauko erdvėse edukacijas vaikams ir suaugusiesiems vedė bei savo veiklas renginio dalyviams pristatė Ukmergės kraštotyros muziejus, Ukmergės turizmo ir verslumo centras, Lietuvos šaulių sąjungos kolektyvas. Jauni atlikėjai dovanojo muzikinius pasirodymus, dvaro rūsyje veikė menininkių Jolitos Šlepetienės ir Emilijos Šlepetytės dirbtuvės. Ukmergės ir kitų rajonų smulkiųjų verslų atstovai renginio lankytojams siūlė pasivaišinti vietoje ruošiama kava ir desertais. Dvaro pašonėje buvo galima pasistiprinti čia pat kepama pica ir kitais karštaisiais patiekalais.
Festivalį organizavo VšĮ „Pilietiškumo festivalis“, „Lietuvos Tūkstantmečio Rotary klubas“ ir Leonpolio dvaras. Prie programos įgyvendinimo prisidėjo Ukmergės rajono savivaldybė, vietos kultūros organizacijos ir smulkieji verslininkai, šalies mastu gerai žinomi žiniasklaidos, kultūros ir visuomenės atstovai. Festivalyje vykusios diskusijos buvo tiesiogiai transliuojamos 15min.lt portale. Jei neturėjote galimybių atvykti į renginį, diskusijų įrašus galite perklausyti šio portalo archyve internete.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
