Individualių namų statybai sklypų Ukmergėje trūksta. Tokių sklypų Savivaldybės specialistai šiemet dar nesuformavo nė vieno, o pasirinkimas skelbimų portaluose – labai skurdus.
Ukmergėje yra daug teritorijų, kurias prižiūri, bet to padaryti nespėja seniūnija. Ten lyg ir galėtų būti suformuoti ir aukcionuose parduodami sklypai individualių namų statybai. Bet panašu, kad šie reikalai juda labai lėtai. Tokiomis mintimis pasidalino į redakciją paskambinęs ukmergiškis Algimantas. Jis teiravosi, kiek sklypų šiemet buvo suformuota. Spėja, kad tai – ilgos procedūros. Dėl ko jos labiausiai užtrunka? Konkretus jo paminėtas atvejis – Deltuvos gatvėje šalia kūdros esantys šabakštynai. Teiravosi, ar ten galima būtų suformuoti sklypą.
Ukmergės rajono savivaldybės atstovė spaudai Daiva Zimblienė informavo, kad konkrečių sklypų formavimas ir jų parengimas pardavimui aukciono būdu yra sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas. Jis apima teritorijų planavimo dokumentų rengimą, inžinerinių tinklų bei susisiekimo infrastruktūros įvertinimą, žemės sklypų kadastrinius matavimus, registravimą ir kitus teisės aktuose numatytus veiksmus.
Būtent šios procedūros dažniausiai ir lemia ilgesnę tokių projektų įgyvendinimo trukmę.
„Šiais metais visiškai suformuotų sklypų individualių namų statybai kol kas nėra. Su dviem Vienkiemio gatvėje formuojamais sklypais susiję dokumentai yra dar projektų derinimo stadijoje, taip pat pradedami rengti dviem gyvenamųjų namų kvartalams (kiekviename bus po 4–5 sklypus) šalia Bugenėlių gatvės skirtų sklypų formavimo dokumentai“, – informavo atstovė spaudai.
Taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Ukmergės miesto teritorijos bendruoju planu, koreguotu Savivaldybės tarybos 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu, gyventojo minima teritorija Deltuvos gatvėje patenka į mišrias gyvenamąsias zonas. Tai reiškia, kad šioje teritorijoje yra numatyta gyvenamųjų pastatų statyba. Įvertinus visas sąlygas, ateityje joje galėtų būti formuojami atskiri sklypai individualių namų statybai, tačiau kiekvienas atvejis yra nagrinėjamas individualiai.
Informacija apie suformuotus ir aukciono būdu parduodamus sklypus nuolat skelbiama Ukmergės rajono savivaldybės interneto svetainėje www.ukmerge.lt.
Labai nedaug sklypų individualių namų statybai siūlo ir privatūs asmenys. Skelbimų portaluose miesto teritorijoje parduodamus sklypus galima suskaičiuoti ant pirštų. Šiuo metu skelbiama apie porą parduodamų sklypų senamiestyje, kur bet kokios statybos yra labai apsunkintos dėl paveldosauginių reikalavimų. Vienas sklypas parduodamas Bugenių gatvėje, vienas – Linų gatvėje, keli vadinamame žolių rajone. Didžiausia kaina – 85 tūkst. Eur už 29 arų sklypą, mažiausia – 30 tūks. Eur už 8 arų. Dar keliolika sklypų parduodama sodininkų bendrijose, kurios pamažu taip pat tampa gyvenamaisiais kvartalais. Čia kaina sukasi apie keliolika tūkstančių eurų.
Informacijos apie parduodamus sklypus žmonės ieško ir savaitraštyje „Ukmergė“ – asmeniniai skelbimai čia nieko nekainuoja.
Įvairiose feisbuko grupėse kasdien galima aptikti skelbimų prašant pasidalinti informacija apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, taip pat ir sklypus.
Žemės ūkio paskirties sklypus formuoja Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Ji skelbia, kad per pirmuosius penkis šių metų mėnesius suprojektavo ir patvirtino 2 483 naujus valstybinės žemės sklypus, kurių bendras plotas siekia 3 332 hektarus. Daugiausia naujų sklypų šiemet suformuota Vilniaus regione – 837 ir Kauno regione – 649.
Tik suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami, išnuomojami, perduodami panaudai ar patikėjimo teise. Tai leidžia valstybinę žemę naudoti efektyviai ir generuoti pajamas valstybei bei savivaldybėms.
„Kad valstybinė žemė galėtų kurti naudą valstybei ir visuomenei, pirmiausia ji turi būti suformuota kaip konkretus nekilnojamojo turto objektas – su aiškiomis ribomis, paskirtimi ir naudojimo sąlygomis. Tik tada sklypai gali būti parduodami, nuomojami, perduodami naudoti ar pritaikomi svarbiems šalies infrastruktūros projektams“, – sako NŽT vadovas Dovydas Petraška.
Priminsime, kad valstybinės žemės administravimo laukia permainos – nuo 2027 m. sausio 1 d. ši funkcija ir kaimo teritorijose bus perduota savivaldybėms.
Valstybinės žemės administravimas miestų ir miestelių teritorijose savivaldybėms buvo perduotas 2024 m. sausio 1 d.
Iš viso savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės kaimiškosiose teritorijose. Taip pat planuojama perduoti 166 etatus, skirtus perduodamoms funkcijoms vykdyti.
