Įtemptas darbo tempas, asmeniniai rūpesčiai, didelė atsakomybė ir nuolatinis skubėjimas ilgainiui gali paveikti ne tik fizinę, bet ir emocinę savijautą. Iš pradžių nuovargį dažnai bandome paaiškinti sunkesne savaite ar miego trūkumu, tačiau kartais net ir poilsis nepadeda susigrąžinti įprastos energijos. Atsiradęs abejingumas, dirglumas ar sunkumai susikaupti gali būti ženklai, kad organizmui ir emocinei būsenai reikia daugiau dėmesio. Todėl svarbu žinoti, kaip gali pasireikšti emocinis išsekimas ir kada verta ieškoti profesionalios pagalbos.
Kokie požymiai gali išduoti emocinį išsekimą?
Ilgalaikis stresas žmones veikia skirtingai. Vieniems pirmiausia pasireiškia nuovargis ir miego sutrikimai, kiti tampa irzlesni, sunkiau susikaupia, priima sprendimus ar jaučiasi nuolat prislėgti rūpesčių. Gali keistis ir kasdienis elgesys – žmogus pradeda vengti bendravimo, praranda motyvaciją, sunkiau atlieka anksčiau įprastas užduotis. Stresas gali pasireikšti ir fiziškai, pavyzdžiui, galvos ar raumenų skausmais, virškinimo sutrikimais. Jei tokia būsena užsitęsia ir savarankiškai su ja susitvarkyti tampa sunku, gali būti naudinga specialisto konsultacija. Pavyzdžiui, psichoterapeutas Vilniuje gali padėti įvertinti patiriamus sunkumus, geriau suprasti jų priežastis ir aptarti tinkamus pagalbos būdus. „Antėja“ specialistai konsultuoja, be kita ko, dėl nerimo, nemigos, depresijos ir užsitęsusių stresinių būklių.
Kodėl poilsio kartais nepakanka?
Trumpalaikį nuovargį dažnai galima sumažinti gerai išsimiegojus ar kelioms dienoms sulėtinus gyvenimo tempą. Tačiau ilgai trunkantis emocinis išsekimas gali būti susijęs su nuolatine įtampa, kurios priežastys niekur nedingsta ir po savaitgalio poilsio. Ypač daug dėmesio skiriama su darbu susijusiam perdegimui. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jį apibūdina kaip reiškinį, atsirandantį dėl nesėkmingai valdomo lėtinio streso darbo vietoje. Jam būdingas energijos išsekimas, didėjantis atsiribojimas nuo darbo ar neigiamas požiūris į jį bei sumažėjęs profesinis veiksmingumas. Svarbu tai, kad perdegimas nėra medicininė diagnozė ir šis terminas, remiantis PSO apibrėžimu, taikomas būtent darbo aplinkai. Todėl panašūs simptomai, pasireiškiantys ir kitose gyvenimo srityse, neturėtų būti automatiškai priskiriami perdegimui – juos gali lemti ir miego problemos, nerimas, depresija ar kitos sveikatos būklės.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Specialisto pagalbos nebūtina atidėti iki tol, kol pasidaro itin sunku atlikti kasdienes pareigas. Pasitarti verta tuomet, kai emocinės savijautos pokyčiai užsitęsia, trukdo darbui, mokslams, santykiams ar poilsiui. Įvertinti situaciją ypač svarbu, jei kartu ilgą laiką jaučiama prislėgta nuotaika, prarandamas susidomėjimas anksčiau mėgta veikla, nuolat stinga energijos, sutrinka miegas arba tampa sunku susikaupti ir priimti sprendimus. Tokie požymiai gali pasireikšti ir sergant depresija, tačiau vien pagal juos diagnozės nustatyti negalima. Pokalbis su psichikos sveikatos specialistu gali padėti aiškiau suprasti patiriamą būseną ir pasirinkti tinkamus tolesnius veiksmus. Kartais reikalingi pokyčiai kasdienėje rutinoje ir streso valdyme, o kitais atvejais gali būti rekomenduojama psichoterapija ar kitoks gydymas, atsižvelgiant į individualią situaciją.
Kasdienybėje lengva priprasti prie nuolatinės įtampos ir pradėti ją laikyti įprasta gyvenimo dalimi. Tačiau gebėjimas sustoti ir pastebėti pasikeitusią savijautą nėra silpnumo ženklas – tai galimybė anksčiau pasirūpinti savo emocine sveikata. Kartais svarbiausias pokytis prasideda ne nuo dar vienos poilsio dienos, o nuo klausimo sau, kodėl nuovargis ir vidinė įtampa tapo nuolatiniai.
