Pirmą vakarą su naujais dantimis daugelis pastebi netikėtą dalyką: žodžiai „šeši“, „sesuo“ ar „žiema“ skamba kiek kitaip nei įprasta. Kartais garsas „s“ ima švilpti, kartais „š“ tampa minkštesnis, o pokalbis telefonu staiga reikalauja daugiau dėmesio nei anksčiau. Tai viena dažniausių ir kartu mažiausiai aptariamų naujų dantų adaptacijos dalių.
Gera žinia ta, kad tai beveik visada laikina. Kalbos aparatas yra vienas lanksčiausių žmogaus kūno mechanizmų, todėl prisitaikymas dažniausiai vyksta greičiau, nei tikimasi. O suprasdami, kodėl taip nutinka, žmonės šį laikotarpį išgyvena ramiau.
Kodėl dantys taip stipriai veikia kalbą
Tariant daugelį garsų, liežuvis atsiremia į dantis, jų vidines sieneles ar gomurį už jų. Garsai „s“, „z“, „š“, „ž“, „c“, „č“ gimsta siauroje oro srovėje tarp liežuvio ir priekinių dantų. Pakanka kelių milimetrų skirtumo dantų padėtyje ar storyje, kad oro srovė pakeistų kryptį ir garsas suskambėtų kitaip.
Lūpos taip pat remiasi į dantis. Garsai „f“ ir „v“ tariami apatinei lūpai liečiant viršutinius priekinius dantis, todėl net nedidelis jų ilgio pokytis jaučiamas iš karto.
Po ilgesnio laiko be dantų liežuvis būna išmokęs kompensuoti jų trūkumą. Kai dantys atkuriami, jam tenka persimokyti, ir būtent šį persimokymo laikotarpį žmonės pastebi kaip laikiną tarimo pokytį.
Kuo skiriasi išimami ir fiksuoti sprendimai
Didžiausią įtaką kalbai daro tai, kas dengia gomurį. Klasikinis išimamas viršutinis protezas turi plokštelę, kuri užkloja didelę gomurio dalį. Liežuvis netenka įprastų atramos taškų, todėl prie tokio protezo dažnai priprantama ilgiau.
Fiksuoti sprendimai ant implantų veikia kitaip. Kai planuojamas bedančio žandikaulio atkūrimas ant implantų, gomurys lieka atviras, o dantų lankas formuojamas pagal natūralią jų padėtį. Dėl to kalba dažniausiai grįžta į įprastas vėžes greičiau, o žmonės teigia, kad jaučiasi laisviau kalbėdami viešai ar telefonu.
Vis dėlto ir su fiksuotais dantimis pirmosios savaitės gali būti kiek neįprastos. Tai normalu ir dažniausiai praeina savaime.
Kalbą galima patikrinti dar prieš galutinį darbą
Mažai kas žino, kad tarimas vertinamas ne tik po gydymo. Prieš gaminant galutinę konstrukciją dažnai atliekamas pasimatavimo etapas arba naudojami laikini dantys. Tuo metu gydytojas paprašo pacientą pakalbėti, ištarti tam tikrus žodžius, nusišypsoti, ir stebi, kaip lūpos remiasi į dantis, ar garsai neiškreipti. Jei kažkas skamba neįprastai, dantų ilgį ar padėtį galima pakoreguoti dar tada, kai tai padaryti paprasčiausia. Toks patikrinimas užtrunka vos kelias minutes, tačiau vėliau sutaupo savaites prisitaikymo. Todėl laikinų dantų laikotarpį verta vertinti ne kaip laukimą, o kaip galimybę išbandyti būsimą rezultatą kasdienybėje.
Specialisto pastebėjimas
„Svarbiausia, ką sakome pacientams: kalbėkite daug ir nesivaržykite. Kuo daugiau liežuvis dirba su naujais dantimis, tuo greičiau jis randa naujas atramas. Tie, kurie pirmąsias dienas tyli bijodami, kaip skambės, paprastai prisitaiko lėčiau“, pastebi gydytojas odontologas ortopedas (restoklinika.lt).
Pasak specialisto, jei garsų iškraipymas po kelių savaičių nemažėja, tai signalas ne laukti, o grįžti pas gydytoją: kartais pakanka nedidelės korekcijos dantų vidinėje pusėje, kad švilpimas išnyktų.
Paprasti pratimai, kurie pagreitina prisitaikymą
Nebūtina laukti, kol kalba susitvarkys pati. Keli kasdieniai įpročiai padeda gerokai paspartinti procesą:
- Skaitykite garsiai. Pakanka penkiolikos ar dvidešimties minučių per dieną: knyga, laikraštis ar net prekių etiketės.
- Skaičiuokite nuo šešiasdešimties iki septyniasdešimties. Šie skaičiai pilni švilpiamųjų garsų ir puikiai treniruoja liežuvio padėtį.
- Kartokite greitakalbes. Klasikinė „šešios žąsys su šešiais žąsyčiais“ čia tinka kaip niekur kitur.
- Įsirašykite savo balsą. Iš šono girdimi pokyčiai būna mažesni, nei atrodo iš vidaus, o tai labai nuramina.
- Kalbėkite lėčiau. Pirmosiomis dienomis lėtesnis tempas leidžia liežuviui tiksliau rasti reikiamą padėtį.
Dažniausi klausimai
Per kiek laiko tarimas tampa įprastas? Dažniausiai per kelias dienas ar savaites. Trukmė priklauso nuo konstrukcijos tipo, nuo to, kiek laiko trūko dantų, ir nuo to, kiek žmogus kalba.
Ar aplinkiniai pastebi pokytį? Paprastai daug mažiau, nei pats žmogus. Savo balsą girdime ir per kaulus, todėl mažiausi pokyčiai mums atrodo ryškesni.
Ar švilpimas gali likti visam laikui? Retai. Jei jis išlieka ilgiau, dažniausiai tai pataisoma koreguojant dantų formą ar padėtį.
Ar su nauju protezu galima iš karto grįžti į darbą, kuriame daug kalbama? Daugeliu atvejų taip, tačiau pirmosioms dienoms verta neplanuoti svarbių pristatymų ar viešų kalbų.
Kantrybė, kuri atsiperka
Laikinas tarimo pokytis nėra ženklas, kad kažkas nepavyko. Tai natūralus etapas, kurį praeina beveik kiekvienas, gavęs naujus dantis. Jei šiuo metu svarstomas dantų protezavimas Vilniuje, verta konsultacijoje atvirai paklausti, kaip pasirinktas sprendimas paveiks kalbą ir ko tikėtis pirmosiomis savaitėmis. Žinodamas atsakymą žmogus šį laikotarpį išgyvena kur kas ramiau, o po kelių savaičių „šešios žąsys“ vėl skamba taip, kaip turi.
