Brandi meilė
Tu lydėjai mane į pavasarį
Baltu nuometu, rankon įdėtu,
Dovanojai gyvenimo prasmę,
Išaugintą ir daug ko išmokytą.
Tu lydėjai mane į saulėtekį,
Į saulėlydžio gaisrą liepsnojantį.
Tu lydėjai į šniokščiantį lietų,
Meilės glėbį, Tavim alsuojantį…
Aš prisimenu viską lyg vakar,
Baltą nuometą, tąkart uždėtą.
Aš jį saugosiu visą gyvenimą,
Kaip ir priesaką, Viešpačiui duotą:
Ir varge ir džiaugsme, ir nelaimėj
Ar laimėj – visada mes drauge,
V I S A D A.
Nesvarbu, kokia kaina…
Palydėk mane ir į rudenį,
Į gyvenimo rudenį brandų.
Meilė vertina ramų užutėkį
Ir rytus… meilės bučiniu ir
Kava su cinamonu gardintus.
Lietuva
Mano Lietuva,
Tavo kelias – lyg ilgas eilėraštis,
Nuo pirmosios raidės iki šiandien dienos.
Tave degino, šaudė, į Sibirą trėmė,
Išlikai nesuklupus,
Išdidi ir stipri visados.
Tavo vėliavos spalvos man gražiausios
Pasaulyje.
Šilko purpuras vėjyje plazda gyvai.
Kur bebūtų lietuvis, išsiblaškęs po visą
Pasaulį, –
Giesmę Tautišką gieda drąsiai ir išdidžiai.
Su švente, mano Lietuva!
Noriu Tau nusilenkti
Ir kartu su Tavim apkabinti kiekvieną
Šiltai.
Kurk toliau Tavo kelią atliepiantį
Ilgą eilėraštį
Su padange taikia ir gyva atmintim
Širdyje…
Žilvičio ašarom
Žilvičio ašarom Tave nuglostysiu
Medaus saldumo lūpas man pripildysi
Tavo dienas pavasariu nuspalvinsiu
Ir metų ilgesį paslėpsiu savyje
Net jei tylėsi, savimi kalbėsiu
Jei Tu suklupsi, aš Tave pakelsiu
Aš būsiu ta, kuri be žodžių laukia
Žilvičio ašaras paslėpus savyje
Ir jei kada naktis Tau per ilgai užtruktų
Aš būsiu ženklas, kad aušra sugrįžta
Vilties žvaigžde laukimą Tau paversiu
Ir lauksiu ženklo…
KAD MANE GIRDI
Linkėjimas…
Išliki Moterim,
Kai meilė ir kai džiaugsmas,
Kai praradimo liūdesys ir skausmas,
Kada aušra nudažo ryto dangų
Ir pirmas spindulys prabėga langu…
Išliki Moterim,
Saulėlydžiai kada liepsnoja,
Žiemos speigai gėles languose dovanoja,
Ruduo visus vaišina pienių vynu,
O mylimasis pečius žaismingai apkabina…
Išliki Moterim,
Su šypsena ir ašara, kai reikia,
Su išmintim ir su pagalba savo vaikui,
Jaukiais namais, svetingumu, gėlynais prižiūrėtais
Ir su kaimynais, prie arbatos „pamylėtais“…
Išliki Moterim
Dabar ir visada,
Nes tokia misija šioj žemėj
Tau duota!!!
***
Aš noriu dovanoti Jums gėles
Ir… šypseną, kuri man nieko
Nekainuoja…
Aš noriu dovanoti Jums… eiles,
Kurios… atleiskit –
Kartais net… nesirimuoja!
Aš noriu dovanoti apkabinimą,
Ir šilumą širdies dažnam…
Gal nereikšmingą…
Aš noriu dovanoti žmogiškumą,
Šio jausmo man…
Labai dažnai pristinga…
O Jums dėkinga būčiau
Už labai mažai…
Prasmingą vienišą širdelę… kavos puodelį…
Ir žodžius…
Kad „Tu žinotum… kaip man gyventi
GERA“…
PADĖKA MAMAI…
Tu tarsi praeitis,
Kur išminties sparnu
Siunti, kad Angelas
Mane apsaugotų…
Tu tarsi dabartis,
Tavos širdies balsu
Man žmones padedi prakalbinti!
Tu lyg lopšinės posmai,
Kur sapnuos
Dažnai lyg maldą
Aš kartoju…
O Tavo veidas
Nuotraukoj senoj
Man atmintim
Gyva pulsuoja…
Kurioj gyvybė ir mirtis,
Gyvenimas,
Audra ir lietūs,
Tačiau krūtinėj mano
Tavo širdis
Gyvenimui ir meilei
Kelią tiesia!
Dėkinga, Mama,
Tau esu, kad leidai
Kelią šį lyg dovaną
Su meile
Mano vaikuose
Nutiesti…
***
Laimingi būkit…
Kai pirmas saulės spindulys
Suvirpina blakstienas
Pažadindamas naujai dienai!
Kai langu ritas ašara
Tokia skausminga ir skaidri,
Tarsi praradus gerą draugą…
Laimingi būkit…
Kada pavasaris kvatoklis,
Apsikabinęs beržą žalią,
Sula lyg sveikata dalintis ima…
O vasara su žemuogėm ištepta suknele
Kiekvienas lūpas
Strazdanotu bučiniu
Dabina…
Laimingi būkit…
Kada ruduo, surinkęs paskutinį pėdą,
Dar spėja orą pagardint Vynu,
Kvepiančių medum….
Na, o žiema, tarsi sena bičiulė,
Pečius apgaubia kailiniais
Ir židiny ugnelę užkuria,
Sušildydama širdis
Ir namus…
Laimingi būkit…
Dabar ir visada,
Kol toks gražus
Gyvenimas!
Keliu per Gyvenimą…
Prabėgau per Gyvenimą
Lyg per nutiestą kelią…
Susirinkau metus, draugus,
Mintis ir šypsenas…
Sudėjau juos visus
Į nuostabią spalvotą skarą,
Kad bėgant metams
Mokėčiau apkabinti.
Ir padėkot…
Už gerą knygą,
Už kavos puodelį,
Už klausimą:
„Na, kaip Tu…
Ar dabar gerai?..“
Už saulės spindulį,
Už vienišą širdelę,
Kurią atsiųsdavot
Be atsako, tiesiog tik taip…
O aš labai norėjau
Su visais dalintis
Jausmais, šviesa
Ir šiluma širdies…
Ir Jus visus dar kartą apkabinti
Tam, kad Gyvenimui
Suteikt prasmės…
MAMAI
Aš atminimą Tavo saugau tarsi maldą,
Plaukuos ugnelė žaidžia kuriama…
O sapnuose šaukiuosi Tavo vardą,
Nors jau seniai pati esu mama.
Mums Tavo meilės keturiems užteko.
Mezgei, siuvai, pamokymus davei…
Ir visada lydėdama į kelią
Sakei – vaikeli, nepamiršk,
Kad čia tėvų namai!
Atleiski, Mama, per vėlai supratom,
Kiek daug Tu mums išdalinai…
O kai visi šeimas sukūrėm,
Anūkus savo mums užauginai!
Seniai nebėra namo, pievos, kelio, upės,
Nebėr vaikystės žiburio lange…
Tik topolis vaikystėj pasodintas
Man primena, kad čia pradžių pradžia…
Aš atminimą Tavo
Saugau tarsi maldą
Ir mintyse dažnai,
Kad myliu,
Tau sakau…
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
