Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kartu su Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros atstovais atliko kasmetinę Seimo vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų pokyčio analizę. Paaiškėjo, kad keliose apygardose rinkėjų skaičius didėja, tačiau daugumoje gerokai sumenko. Sumažėjo rinkėjų ir Deltuvos pietinėje bei Deltuvos šiaurinėje rinkimų apygardose, kur balsuoja ukmergiškiai.
VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė informavo, kad abi šios apygardos prarado nemažai rinkėjų.
Deltuvos šiaurinėje apygardoje, kur balsavo Anykščių rajono, dalis Panevėžio rajono ir dalis Ukmergės rajono gyventojų, rinkėjų sumažėjo 554 arba 1,4 proc., lyginant su praėjusių metų spalio 13 d. duomenimis.
Deltuvos pietinėje apygardoje, kur balsavo Širvintų rajono ir dalis Ukmergės rajono gyventojų, per metus sumažėjo 401 rinkėju arba 0,9 proc.
Analizuojant rinkėjų skaičiaus skirtumus šalyje, didžiausias teigiamas pokytis – Riešės apygardoje, kuri apima vakarinę Vilniaus rajono dalį. Per metus čia padaugėjo 1 647 rinkėjais.
Nemažas rinkėjų skaičiaus augimas fiksuojamas ir Mėguvos apygardoje, kuri apima Palangą, dalį Klaipėdos bei Kretingos rajonų – rinkėjų padaugėjo 1 549.
Padaugėjo rinkėjų ir Kauno rajono Garliavos bei Raudondvario apygardoje bei nemažoje dalyje Vilniaus apygardų.
Labiausiai jų skaičius sumenko Sėlos rytinėje apygardoje, kuri apima Rokiškio rajoną ir Zarasų rajono dalį – per metus neteko 791 rinkėjo.
Daugiau kaip 700 rinkėjus prarado ir Kelmės, Šilalės, Biržų ir Kupiškio rajonus apimančios apygardos.
Tarp daugiausia rinkėjų praradusių minima ir Deltuvos šiaurinė apygarda.
VRK skelbia, kad praėjus metams nuo pernai spalį vykusių Seimo rinkimų, atsirado net penkios vienmandatės apygardos (neįtraukiant Pasaulio lietuvių vienmandatės), kurios išeina iš Rinkimų kodekse nustatytos 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribos, skaičiuojant nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus (33 274).
Pagal šį Rinkimų kodekse nustatytą kriterijų žiūrima, kad vienoje rinkimų apygardoje rinkėjų skaičius turėtų būti nuo 29 947 iki 36 601 rinkėjo.
VRK fiksuoja dvi apygardas, kurios yra mažesnės nei leistina žemiausia riba, o trys apygardos ima viršyti didžiausią leistino rinkėjų skaičiaus nuokrypį.
Visos leistiną ribą viršijusios apygardos yra Kauno ir Klaipėdos regionuose. Garliavos apygardoje rinkėjų nuokrypio riba siekia – 113,4 proc., Raudondvario apygardoje – 110,8 proc., Gargždų apygardoje – 110,5 proc.
Žemiau nustatytos 10 proc. rinkėjų nuokrypio ribos atsidūrė Nalšios šiaurinė – 86,7 proc., ir Naujamiesčio-Vilkpėdės – 89,8 proc., vienmandatės rinkimų apygardos. Deltuvos šiaurinėje šis nuokrypis – 94,2.
„Yra tikimybė, kad beveik visose leistiną ribą peržengusiose apygardose ir toliau turėtų didėti atotrūkis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus“, – skelbiama VRK pranešime.
Pasidomėjus apie situaciją apygardose, kuriose balsuoja ukmergiškiai, VRK atstovė spaudai I. Ramanavičienė sakė, kad Deltuvos šiaurinė mažėja sparčiau, nes joje mažiau didesnių miestų, daugiau atokesnių kaimiškų teritorijų. „Deltuvos pietinės situaciją gerina tai, kad joje yra Ukmergės miestas su priemiesčiais bei Širvintų rajono savivaldybė, kuri yra ne per toliausiai nuo Vilniaus, todėl iš dalies patenka į Vilniaus miesto urbanizacijos zoną – į ją keliasi gyventi Vilniuje dirbantys žmonės.“
Tačiau, pasak jos, šiuos pokyčius tiesiogiai sieti su būsima apygardų ribų kaita šiuo metu būtų dar ankstoka, nes ateityje bus vertinama aplinkinių regiono apygardų situacija.
Jei rinkėjų skaičius artėjant 2028 m. Seimo rinkimams apygardose viršytų nuokrypio ribas, VRK perbraižytų šių ir greta esančių apygardų ribas, kad būtų išlaikytos proporcijos tarp vienmandačių apygardų rinkėjų skaičiaus. Tai padaryti įpareigoja Rinkimų kodeksas tam, kad būtų užtikrinta, kad už vienmandatėse apygardose renkamus Seimo narius galėtų balsuoti panašus rinkėjų skaičius. VRK rinkėjų sąrašą sudaro remdamasi Gyventojų registro duomenimis.
Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti yra sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi, turintys balsavimo teisę, Lietuvos Respublikos piliečiai, ir 71 vienmandatė rinkimų apygarda: 70 – Lietuvos Respublikos teritorijoje ir 1 – Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda.
Lietuvos teritoriją skirstant į 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiama į rinkėjų skaičių toje rinkimų apygardoje, valstybės teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių.
Artimiausi Seimo rinkimai, preliminariais duomenimis, turėtų įvykti 2028 m. spalį.
UŽ inf.
