Nuo pat organizacijos įsikūrimo jai vadovaujantis Vincentas Banikonis susirinkusiesiems pateikė per penkerius ataskaitinius metus nuveiktus darbus. Svarbiausi jų – kolektyvinės derybos, trišalės tarybos įkūrimas, diskusijos su Seimo nariais, mokymai, įvairios išvykos, dalyvavimas taikiose protesto akcijose.
Už nuolatinę pagalbą pirmininkas dėkojo savo pavaduotojoms Jonei Šerelienei, Angelei Šereikienei, Valentinai Vaičiūnienei, Anastazijai Našlėnienei, vienam aktyviausių profsąjungiečių Jonui Valentėliui.
Savo siūlymus, pageidavimus išsakė bendrijos profsąjungų pirmininkai. Kalbėta apie tai, kad profsąjungos turi vis svaresnį žodį organizacijose. Neretai derantis su įmonių vadovais profsąjungoms pavyksta pasiekti, kad būtų priimti darbuotojams palankiausi sprendimai. Iš kitos pusės, kai kuriose įstaigose profsąjungos kuriasi labai sunkiai, sunku rasti drąsių žmonių, norinčių tapti jų lyderiais.
Buvo išsakyta daug pagyrimo žodžių aktyviam, diplomatiškam, visada pagalbos ranką ištiesiančiam organizacijos vadovui. Būta ir priekaištų už vangoką trišalės tarybos darbą, nesugebėjimą „prispausti“ rajono vadovų dėl kylančių šilumos kainų. Netgi raginta vietoj kalbų eiti piketuoti prie rajono savivaldybės.
Kliuvo ir patiems rajono vadovams, nesugebėjusiems rasti laiko ir atvykti į kas penkerius metus šaukiamą ataskaitinį organizacijos susirinkimą.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas pabrėžė, kad Ukmergės rajono profesinių sąjungų bendrija – viena iš stipriausių ir aktyviausių organizacijų Lietuvoje. A. Černiauskas linkėjo kolegoms nešnairuoti vieniems į kitus, kas ko nepadarė, o pradėti kritiką nuo savęs. Visiems, raginantiems kovoti ir eiti daužyti langų, jis linkėjo ne tik ryžto, bet tolerancijos bei pakantumo.
Didžiule balsų persvara prieš vieną oponentę pirmininko rinkimus laimėjo Vincentas Banikonis. Kolegoms jis žadėjo aktyvinti trišalės – rajono savivaldybės, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovų tarybos darbą ir dažniau užsukti į rajono savivaldybę.
