Vil­niaus te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Uk­mer­gės sky­riu­je re­gist­ruo­tų be­dar­bių per pra­ėju­sius me­tus pa­dau­gė­jo apie 5 proc. Me­tų pra­džio­je jų bu­vo 3320, pa­bai­go­je – 3493.

Anot sky­riaus ve­dė­jos Ra­min­tos Kau­ši­kie­nės, už­si­re­gist­ra­vus dar­bo bir­žo­je, ati­tin­ka­mo re­gist­ra­ci­jos jo­je ter­mi­no lauk­ti, kaip anks­čiau, ne­be­rei­kia – pa­šal­pas be­dar­biams So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­rius mo­ka iš kar­to.

To­kie as­me­nys taip pat drau­džia­mi pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­di­mu vals­ty­bės lė­šo­mis, kad gau­tų ne­mo­ka­mą me­di­ci­nos ap­sau­gą.

Tai, pa­sak ve­dė­jos, – pa­grin­di­nės prie­žas­tys, dėl ku­rių ne­dir­ban­tys gy­ven­to­jai krei­pia­si į jų įstai­gą.

Nuo sau­sio 1 d. mi­ni­ma­lus mė­ne­si­nis dar­bo už­mo­kes­tis pa­di­dė­jo nuo 850 li­tų iki 1 tūkst. li­tų. Mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą gau­nan­tis dar­buo­to­jas, at­skai­čius mo­kes­čius ir įmo­kas, į ran­kas gaus 824,5 Lt.

Ko­kios įta­kos tai tu­rės dar­bo rin­kai, dar­bo bir­žos va­do­vė kol kas ne­prog­no­zuo­ja. „Mū­sų ra­jo­ne si­tu­a­ci­jos ne­pa­ge­rins, – svars­to ji. – Al­ga nė­ra pa­ke­lia­ma tiek daug, kad su­ak­ty­vin­tų rin­ką.“

Pa­šne­ko­vės ma­ny­mu, darb­da­viams mi­ni­ma­li al­ga – ne­men­kas rū­pes­tis: „Uk­mer­gės ra­jo­no darb­da­viai nė­ra stip­rūs, o smul­kes­niems ta naš­ta ga­li bū­ti ne­pa­ke­lia­ma.“

Net­gi spė­ja­ma, jog nuo pa­pil­do­mos fi­nan­si­nės naš­tos pri­va­čios įmo­nės ban­dys iš­si­suk­ti, trum­pin­da­mos dar­bo lai­ką ar per­tvar­ky­da­mos eta­tus.

Šiuo me­tu ra­jo­ne leng­viau­sia ras­ti dar­bą ap­tar­na­vi­mo sri­ty, ypač – pre­ky­bos įmo­nė­se. R. Kau­ši­kie­nė pa­sa­ko­jo, jog pre­ky­bos cen­truo­se ne­bė­ra to­kios di­de­lės par­da­vė­jų kai­tos, kaip prieš po­rą me­tų. „Taip pat siu­vė­jų tu­rim pa­klau­są. Da­bar or­ga­ni­zuo­jam su darb­da­viais mo­ky­mus – po jų siu­vė­jos ga­lės iš­kart pra­dė­ti dirb­ti. Dar darb­da­viai no­ri su­vi­rin­to­jų, ati­tin­ka­mų ka­te­go­ri­jų vai­ruo­to­jų – juos ir­gi mo­kom“, – pa­sa­ko­jo ji.

Dar­bo bir­žos klien­tų taip pat dai­ro­si ne mū­sų ra­jo­no darb­da­viai. Pa­gei­dau­ja­ma as­me­nų, ga­lin­čių dirb­ti sar­gais, teik­ti va­ly­mo pa­slau­gas. Ta­čiau „sve­ti­mi“ pa­siū­ly­mai re­tai su­tam­pa su be­dar­bių ga­li­my­bė­mis. „Jei dar­bo vie­ta – Vil­niuj ar ki­tur, jiems su­dė­tin­ga iš­va­žiuo­ti, nes ne vi­si ve­žio­ja ar kom­pen­suo­ja ke­lio­nės iš­lai­das“, – sa­ko ve­dė­ja.

Mū­siš­kių dar­buo­to­jų taip pat ieš­ko sta­ty­bos dar­bus pas mus vyk­dan­tys ki­tų ra­jo­nų darb­da­viai. „Mū­sų pra­šo sta­ty­bi­nin­kų, ta­čiau ir čia žmo­nės lin­kę iš­si­su­ki­nė­ti: siū­lo­mi at­ly­gi­ni­mai – apie mi­ni­mu­mą, o žmo­gus, ypač, jei tu­ri šei­mą, pa­si­skai­čiuo­ja, kad so­cia­li­nės pa­šal­pos ap­si­mo­ka la­biau“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Tai, jog ne vie­nas įstai­gos klien­tas pra­gy­ve­na dar ir iš ne­le­ga­lių pa­ja­mų, sky­riaus dar­buo­to­jams – ne pa­slap­tis. „Jau­čiam, kad yra ir ne­le­ga­laus dar­bo, – tei­gė R. Kau­ši­kie­nė. – Kai įta­riam, da­rom ne­pla­ni­nius kvie­ti­mus. Bū­na, kad „be­dar­biai“, jei pra­de­dam daž­nai kvies­ti, at­si­sa­ko dar­bo bir­žos pa­slau­gų ir įfor­mi­na sa­vo dar­bą.“