Bu­tų par­da­vė­jai pra­ran­da vil­tį

Autorius Ukmergės žinios
 

Bu­tų kai­nos Uk­mer­gė­je pas­ta­rą­jį pus­me­tį nu­kri­to tiek, kad kai ku­rie par­da­vė­jai pra­ra­do vil­tį su­da­ry­ti pel­nin­gą san­do­rį. Dau­ge­lis jų bu­to par­da­vi­mą lai­ki­nai „už­šal­dė“, ti­kė­da­mie­si, kad šti­lis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ko­je tu­rė­tų baig­tis po po­ros me­tų. „Ge­riau mo­kė­ti mo­kes­čius nei bu­tą par­duo­ti pus­vel­čiui“, – įsi­ti­ki­nę par­da­vė­jai.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Re­kla­mi­nio laik­raš­čio „Uk­mer­gė“ skel­bi­muo­se me­tų pra­džio­je nu­ro­dy­tos bu­tų kai­nos per pus­me­tį ge­ro­kai su­bliuš­ko. Ne­par­da­vę bu­tų, vie­ni par­da­vė­jai jas mu­ša iš pe­ties, ki­ti sa­ko nė nebe­si­skel­bian­tys. Skun­džia­si mo­kan­tys di­de­lius mo­kes­čius, bet ma­no, kad rei­kia kaip nors iš­lauk­ti, kol kai­nos vėl pra­dės kop­ti į vir­šų. Be­je, dau­ge­lis par­da­vė­jų ma­no, jog to­kio ze­ni­to, ko­kia­me bu­vo prieš pus­an­trų me­tų, jos ne­be­pa­sieks. Kai ku­rie sa­vi­nin­kai nuo mo­kes­čių „tuš­čia pa­va­ra“ už ne­gy­ve­na­mą bu­tą gi­na­si pri­im­da­mi nuo­mi­nin­kus. „Nors už ši­lu­mą su­mo­ka“, – svars­to jie.

 

 

Kai ku­rie prieš ge­rus me­tus bu­vę ne­įper­ka­mi bu­tai at­pi­go dvi­gu­bai.
Au­to­rės nuotr.







 
Kal­ti­na ban­kus

Už tri­jų kam­ba­rių bu­tą Miš­kų gat­vė­je prieš pus­me­tį 190 tūks­tan­čių pra­šęs vy­riš­kis sa­ko vil­tį par­duo­ti bu­tą už to­kią kai­ną pra­ra­dęs ir kol kas vi­sai nebe­si­skel­bi­ąs. 90 tūks­tan­čių li­tų, ku­riuos vie­nas pir­kė­jas pa­siū­lė už ne­se­niai su­re­mon­tuo­tą bu­tą, sa­vi­nin­kui pa­si­ro­dė „už dy­ką“.

„Pa­lauk­siu po­rą me­tų. Gal kai­nos pa­kils. Par­duo­čiau už 130 tūks­tan­čių. Pi­giau ne­ap­si­mo­ka – į bu­tą daug su­dė­ta“, – pa­šne­ko­vas sa­ko, kad ge­riau su­mo­kė­ti mo­kes­čius ir lauk­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to par­da­vė­jams ge­res­nių lai­kų. O tie „ge­res­ni lai­kai“, anot jo, pra­si­dės tuo­met, kai ban­kai pra­dės da­lin­ti kre­di­tus su nor­ma­lio­mis pa­lū­ka­no­mis. Dėl šios si­tu­a­ci­jos kal­ti­na ban­kų po­li­ti­ką.

Nuo­mi­nin­kų kra­to­si

Dvie­jų kam­ba­rių bu­to Mai­ro­nio gat­vė­je sa­vi­nin­ko ke­tu­ris mė­ne­sius tru­kę ban­dy­mai par­duo­ti ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą – taip pat ne­sėk­min­gi. Nors kai­ną nuo 110 tūks­tan­čių li­tų žmo­gus nu­mu­šė iki 95 tūks­tan­čių, pir­kė­jų ne­at­si­ra­do. Šiuo me­tu lai­ko bu­tą tuš­čią ir mo­ka mo­kes­čius. Nuo­mo­ti tvar­kin­go bu­to ne­si­ren­gia – sa­ko, kad po lai­ki­nų gy­ven­to­jų bu­to „pre­ki­nė iš­vaiz­da“ ga­li pa­si­keis­ti ne į ge­rą. Vi­sus me­tus pir­kė­jo ne­su­lau­kia ir bu­vu­sio ka­ri­nio mies­te­lio kvar­ta­le par­duo­da­mas dvie­jų kam­ba­rių bu­tas. Jo par­da­vė­ja pri­pa­žįs­ta, kad liau­dy­je „go­ro­do­ku“ va­di­na­mo ra­jo­no re­pu­ta­ci­ja – ne pa­ti ge­riau­sia. Kai­ną nu­me­tė per­pus – iš prieš me­tus pra­šo­mų 90 tūks­tan­čių skel­bi­mo tu­ri­ny­je te­li­ko 45.

„Be­lie­ka ti­kė­tis, kad kas nors nu­pirks. Vie­nin­te­lis bu­to trū­ku­mas – nė­ra bal­ko­no. O tie, ku­rie bai­mi­na­si, kad čia gy­ve­na daug aso­cia­lių šei­mų, ga­li ant jų pa­tai­ky­ti ir nu­si­pir­kę bu­tą ki­tuo­se mik­ro­ra­jo­nuo­se“, – sa­ko pa­šne­ko­vė. Ji iš­var­di­jo ir ke­le­tą pri­va­lu­mų: kai­na, tin­kan­ti ma­žas pa­ja­mas už­dir­ban­tiems žmo­nėms, ar­ti tur­gus, cen­tras.

„Skel­bia­mės jau ke­le­tą mė­ne­sių, bet ne­su­lau­kė­me nė vie­no skam­bu­čio“, – sa­ko vie­no kam­ba­rio bu­to prie „Ši­lo“ vi­du­ri­nės mo­kyk­los par­da­vė­jai. Pra­di­nė bu­to kai­na bu­vo 50 tūks­tan­čių. Da­bar jos be­li­kę tik 38. Sa­vi­nin­kai sa­ko abe­jo­jan­tys, ar be­ver­ta ir par­da­vi­nė­ti…

Par­da­vė­jų vi­lio­ti­niai – ab­sur­diš­ki

Bu­tų par­da­vė­jai ima­si vi­so­kių gud­ry­bių, no­rė­da­mi at­kreip­ti dė­me­sį į sa­vo pre­kę. Tri­jų kam­ba­rių bu­tą Miš­kų gat­vė­je par­duo­dan­ti mo­te­ris skel­bi­me nu­ro­dė aki­vaiz­džiai ne­su­ap­va­lin­tą kai­ną – 129 tūks­tan­čiai li­tų. Pa­šne­ko­vė sa­ko, kad tai spe­cia­liai su­ma­ny­ta op­ti­nė ap­gau­lė, psi­cho­lo­gi­nė gud­ry­bė: 129 – ma­žiau ne­gu 130.

Dar gar­des­nį ma­sa­lą pir­kė­jui ant kab­liu­ko už­nė­rė vie­no Mai­ro­nio gat­vė­je esan­čio bu­to sa­vi­nin­kai. Jų skel­bi­me nu­ro­dy­ta dvie­jų kam­ba­rių bu­to kai­na – 1000 li­tų. Ji – už­ra­šy­ta juo­du ant bal­to – ne­iš­nyks­ta ir ge­ro­kai pa­si­try­nus akis… Pa­skam­bi­nus nu­ro­dy­tu nu­me­riu, mo­te­riš­kas bal­sas pa­aiš­ki­no: „Čia re­dak­ci­joj įsi­vė­lė klai­da. Šiaip pra­šo­me 100 tūks­tan­čių.“ Ir griež­tu to­nu pa­ta­rė taip nai­viai ne­ti­kė­ti to­kiom ne­są­mo­nėm… Tei­sy­bės te­ko ieš­ko­ti „Uk­mer­gės“ laik­raš­čio re­dak­ci­jo­je. Skel­bi­mus pri­iman­tis dar­buo­to­jas pa­sa­ko­jo pui­kiai pri­si­me­nan­tis šį skam­bu­tį. Jis iš tie­sų pa­ma­nė ne­nu­gir­dęs ir ke­lis kar­tus pra­šė už­sa­ko­vę pa­kar­to­ti bu­to kai­ną. Ir tiek pat kar­tų iš­gir­do at­sa­ky­mą: „Tūks­tan­tis li­tų“.

„Nie­kas nie­ko ne­per­ka“

Iš tri­jų Uk­mer­gė­je bu­vu­sių ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tū­rų be­li­ko vie­na. In­di­vi­du­a­lios įmo­nės, už­si­i­man­čios ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to par­da­vi­mais, sa­vi­nin­kas Ro­ber­tas Stra­gis sa­ko, kad esa­mą si­tu­a­ci­ją ga­li­ma api­bū­din­ti vie­nu sa­ki­niu su tri­mis nei­gi­niais: „Nie­kas nie­ko ne­per­ka.“

Pa­siū­la di­džiu­lė, tik pir­kė­jų nė­ra. Anot jo, aiš­ku, kad pa­dė­tis šio­je sfe­ro­je pa­si­keis tik at­si­ga­vus eko­no­mi­kai, ta­čiau sun­ku prog­no­zuo­ti, ka­da taip at­si­tiks. „Jei ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nos ir pa­sieks bu­vu­sias vir­šu­ti­nes lu­bas, tai at­si­tiks ne­grei­tai. Gal tik po ko­kių pen­ke­rių me­tų“, – at­sar­giai prog­no­zuo­ja R. Stra­gis.

 

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *