Daugiavaikė šeima neteko viso turto

Ke­tu­rių vai­kų ma­ma Ri­ta Vi­to­nie­nė vi­so sun­kiai už­gy­ven­to tur­to ne­te­ko ma­žiau nei per pus­va­lan­dį. Tiek lai­ko už­te­ko, kad su­pleš­kė­tų Pa­va­sa­rio gat­vė­je sto­vin­tis me­di­nis na­mas.

 

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

 

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Kai ug­nia­ge­siai at­vy­ko į ne­lai­mės vie­tą, na­mas jau de­gė at­vi­ra lieps­na.

Gais­ras Pa­va­sa­rio g. 26-ame na­me įsi­plies­kė penk­ta­die­nį, apie pu­sę vie­nuo­lik­tos va­ka­ro. Šei­ma tuo me­tu dar ne­mie­go­jo. Pir­ma­me na­mo aukš­te žiū­rė­jo te­le­vi­zo­rių.

„Vi­sa lai­mė, kad ne­pa­sa­kiau vai­kams ei­ti į vir­šų – sa­vo kam­ba­rius. Ne­ži­nau, kaip ta­da vis­kas bū­tų“, – brau­kia aša­ras kaip sto­vi vi­dur­nak­tį pa­li­ku­si mo­te­ris.

Be­žiū­rint te­le­vi­zo­rių vie­nas iš vai­kų pa­ma­tė lau­ke ant au­to­mo­bi­lio at­si­spin­din­čius kaž­ko­kius at­švai­tus. Iš­ėjo pa­žiū­rė­ti ir pa­ma­tė de­gan­čią man­sar­dą.

Su­au­gu­sie­ji iš pra­džių net ne­pa­ti­kė­jo – jo­kio kva­po, jo­kio triukš­mo jie ne­ju­to. Puo­lė į vir­šų, ati­da­rė kam­ba­rio du­ris, o iš ten jau pliūp­te­lė­jo lieps­na.

Iš ug­nies gniauž­tų lau­kan bė­gę žmo­nės su­sku­bo pa­si­im­ti tik tai, kas at­ro­dė svar­biau­sia ir bran­giau­si: Ri­ta – ran­ki­nę su jo­je bu­vu­siais do­ku­men­tais, vai­kai – kom­piu­te­rį. Tai vie­nin­te­liai svei­ki li­kę daik­tai.

Per ke­lio­li­ka mi­nu­čių, kol at­va­žia­vo ug­nia­ge­siai, lieps­no­jan­čiu fa­ke­lu vir­tu­siam me­di­nia­me na­me lieps­nos pra­ri­jo vis­ką: bal­dus, dra­bu­žius, mais­tą, in­dus, sta­ty­bi­nes me­džia­gas, bui­ties prie­tai­sus. Ug­ny­je žu­vo vai­kų nu­my­lė­ti­nis ka­ti­nas ir ka­na­rė­lės... Iš pa­ties na­mo li­ko tik ap­de­gu­sios sie­nos.

Ri­ta pa­sa­ko­jo vi­sai ne­se­niai bai­gu­si mo­kė­ti įmo­kas už iš­si­mo­kė­ti­nai pirk­tus daik­tus – bui­ties prie­tai­sus, bal­dus.

Siu­vyk­lo­je siu­vė­ja dir­ban­ti 37 me­tų mo­te­ris lie­ja skaus­mo aša­ras dėl pra­ras­to vi­so sun­kiai už­gy­ven­to tur­to. Per var­gą po kruo­pe­lę lip­dė sa­vo liz­dą. Se­no pa­sta­to re­konst­ruk­ci­jos per sep­ty­ne­rius me­tus dar nebu­vo už­bai­gę. Ren­gė­si me­di­nu­ką ap­kal­ti dai­ly­len­tė­mis, ap­šil­tin­ti. Vi­du­je dar ne­ vi­sus kam­ba­rius bu­vo spė­ję įreng­ti.

Nuo ko man­sar­do­je įsi­plies­kė gais­ras, šei­mai – di­de­lė mįs­lė. Ma­no, kad grei­čiau­siai nuo elek­tros. Ir vis tiek ne­ga­li su­pras­ti, kaip tai at­si­ti­ko. Juk elek­tros ins­ta­lia­ci­ją įren­gė iš naujo.

Vy­res­nė­lis aš­tuo­nio­lik­me­tis Ri­tos sū­nus Dei­vi­das ne­se­niai pra­dė­jo dirb­ti. La­bai sie­lo­ja­si dėl ug­nies pa­si­glemž­tos dar­bo su­tar­ties.

 

10-26-1_straipsnio_2_nuotr

Ri­ta bū­tų dė­kin­ga už bet ko­kią pa­ra­mą.


Ke­tu­rio­lik­me­tis Eval­das, try­li­ka­me­tė Auš­ra – moks­lei­viai, pa­gran­du­kui Mo­des­tui dar nė­ra nė pen­ke­rių.

Ri­tos drau­gas, jau­nė­lio sū­naus tė­vas, su ku­riuo mo­te­ris ku­ria at­ei­tį, šiuo me­tu už­dar­biau­ja už­sie­ny­je. Iš­va­žia­vo vos prieš mė­ne­sį už­dirb­ti pi­ni­gų re­mon­tui. Ta­čiau kol kas spė­jo už­dirb­ti tik ke­lio­nei į Lie­tu­vą...

Skaus­mo pri­slėg­ta mo­te­ris pa­sa­ko­ja bro­lių, se­se­rų ne­tu­rinti, tė­vai mi­rę. Prieš sep­ty­ne­rius me­tus pa­lai­do­jo vy­rą... Vie­nin­te­lė at­spir­tis po ši­tos ne­lai­mės – lai­ki­ną pa­sto­gę su­tei­kę kai­my­nai ir drau­gai.

Šeš­ta­die­nį, ry­tą po gais­ro, Ri­tą su pa­čiais bū­ti­niau­siais daik­tais – šil­tais ap­klo­tais, pa­ta­ly­ne pir­mo­sios ap­lan­kė Uk­mer­gės ne­sta­cio­na­rių so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­tro dar­buo­to­jos. Nu­ta­rė, kad esant to­kiai di­de­lei ne­lai­mei dar­bo die­nos lauk­ti ne­ga­li­ma. Mo­te­rys ne tik at­ve­žė rei­ka­lin­giau­sios pa­ra­mos, bet ir su­tei­kė in­for­ma­ci­ją apie įma­no­mą pa­ra­mą at­ei­ty­je. At­sku­bė­jo ir lė­šas jau ren­kan­čios Už­upio vi­du­ri­nės mo­kyk­los, ku­rią lan­ko vai­kai, pe­da­go­gės. Kuo ga­lė­da­mi prie pa­ra­mos or­ga­ni­za­vi­mo pri­si­de­da kai­my­nai.

Ke­tu­rių vai­kų ma­ma sa­vo tur­tą bu­vo ap­drau­du­si ir ti­ki­si, kad nuos­to­liai bus bent iš da­lies pa­deng­ti. Mo­te­ris pa­si­ry­žu­si sa­vo su­de­gu­sios tro­bos ne­pa­lik­ti ir ka­da nors pri­kel­ti ją iš pe­le­nų.

Į ne­lai­mę pa­te­ku­siai šei­mai šian­dien la­biau­siai rei­kia vi­sų mū­sų pa­gal­bos – vals­ty­bės ski­ria­mos so­cia­li­nės pa­ra­mos už­tek­tų tik dviem lo­voms nu­pirk­ti.

No­rin­tys pa­dė­ti Ri­tai žmo­nės ga­li su­si­siek­ti su ja te­le­fo­nu 8 675 37024 ar­ba skam­bin­ti į Ne­sta­cio­na­rių so­cia­li­nių pa­slau­gų cen­trą tel. 8 340 63561.

Dėkojame Renatai už filmuota medžiaga.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Veterinarijos klinika

Vilkmerge restoranas

Ukmerges siluma

Koks laikas norėtumėt, kad liktų Lietuvoje: vasaros ar žiemos?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Laidojimo ir kremavimo paslaugos Ukmergėje

Autoservisas Ukmergėje

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Akmenys prabyla

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų