Dosnumas, nesutarimai, įsižeidimai ir dar viena paskola

Autorius Ukmergės žinios

Kuo la­biau ar­tė­ja sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­mai, tuo il­ges­ni tam­pa ra­jo­no ta­ry­bos po­sė­džiai. Pra­ėju­sią sa­vai­tę vy­kęs už­si­tę­sė net 6 va­lan­das ir iš­nau­do­jo vi­są to­kiems po­sė­džiams pa­gal reg­la­men­tą skir­tą lai­ką. Be­ne svar­biau­sias pri­im­tas spren­di­mas – pri­ta­ri­mas 4 mi­li­jo­nų li­tų pa­sko­lai. Ji bus ima­ma už­sta­čius ka­ti­li­nę. Pa­sko­la rei­ka­lin­ga tam, kad ga­lė­tų funk­cio­nuo­ti UAB „Uk­mer­gės ši­lu­ma“.

 

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

 

Kaip tik tą die­ną, kai sa­vi­val­dy­bė­je vy­ko ta­ry­bos po­sė­dis, Uk­mer­gė­je vie­šė­jo Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko su­da­ry­tos dar­bo gru­pės, ku­riai pa­ves­ta iš­nag­ri­nė­ti ši­lu­mos ūkio si­tu­a­ci­ją Uk­mer­gė­je, na­riai.

Jie stu­di­ja­vo įvai­rius do­ku­men­tus ir ban­dė įsi­gi­lin­ti į pro­ble­mą. Vy­riau­sy­bės at­sto­vas Vil­niaus ap­skri­ty­je Jur­gis Jur­ke­vi­čius pa­ti­ki­no, kad tik­rin­to­jai į jo­kias tei­si­nes pro­ce­dū­ras ne­si­kiš ir jų dar­bas su tei­sė­jų ne­si­dub­liuos.

Ser­gan­tį po­sė­džio pir­mi­nin­ką Al­gir­dą Ko­pūs­tą pa­va­da­vo vi­ce­me­ras Gri­go­ri­jus Mal­ča­no­vas.

 

Bū­ti­nas kre­di­tas

 

„Uk­mer­gės ži­nio­se“ jau ra­šė­me apie prieš ke­lias sa­vai­tes vy­ku­sį „maiš­tą“: li­be­ra­lų ir cen­tro bei Tė­vy­nės są­jun­gos na­rių ra­jo­no ta­ry­bo­je ke­ti­ni­mą rei­ka­lau­ti iš­sa­maus ra­jo­no val­džios pa­si­aiš­ki­ni­mo ir at­si­skai­ty­mo ši­lu­mos ūkio klau­si­mu.

At­sa­ky­da­mas į po­sė­džio da­ly­vių klau­si­mus sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Juo­zas Varž­ga­lys  pa­ti­ki­no, kad skel­biant eks­tre­ma­lią si­tu­a­ci­ją ta­ry­bos pri­ta­ri­mo tik­rai ne­rei­kė­jo. Taip pat jis var­di­no pa­grin­di­nes šian­die­ni­nes ši­lu­mos ūkio pro­ble­mas: ša­lies Vy­riau­sy­bės prieš­prie­šą, spe­cia­lis­tų sty­gių nau­jo­jo­je įmo­nė­je, ši­lu­mos ūkio nuo­mi­nin­ko nu­slėp­tus svar­bius do­ku­men­tus, du­jų tie­ki­mo pro­ble­mą.

Ta­čiau svar­biau­sias iš­lie­ka li­cen­ci­jos ga­vi­mo klau­si­mas. Ra­jo­no va­do­vai ti­ki­na bu­vę ap­gau­ti. Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos kon­tro­lės ko­mi­si­ja esą nuo­lat ža­dė­jo: įgy­kit tur­to val­dy­mą – gau­sit li­cen­ci­ją, su­si­tvar­ky­kit re­gist­re – gau­sit li­cen­ci­ją. Rei­ka­la­vi­mus sa­vi­val­dy­bė įvyk­dė, bet li­cen­ci­jos ši­lu­mos tie­ki­mo veik­lai ne­gau­na.

Di­rek­to­rius sa­kė jau ma­tąs slap­tą iš­ėji­mą iš šiuo me­tu esan­čio juo­do tu­ne­lio – „Uk­mer­gės ši­lu­mą“ re­struk­tū­ri­zuo­ti į to­kio dy­džio ka­ti­li­nes, ku­rių eks­plo­a­ta­ci­jai ne­reik­tų li­cen­ci­jos, o už­tek­tų ra­jo­no ta­ry­bos spren­di­mo.

Pa­sak J. Varž­ga­lio, du­jų tie­ki­mas šiuo me­tu vyks­ta sklan­džiai. „At­eis lai­kas – at­si­skai­ty­si­me“, – pa­klaus­tas apie at­si­skai­ty­mą tvir­ti­no jis. Pri­mi­nė, kad for­muo­ja­mas vi­siš­kai nau­jas UAB „Uk­mer­gės ši­lu­ma“ ko­lek­ty­vas – tik du žmo­nės at­ėjo iš se­no­jo.  Nebedirba šilumos ūkio perėmimo pradžioje įmonei vadovavęs Rimas Paliulis. Jis iš pradžių dirbo naujai paskirto direktoriaus pavaduotoju, o neseniai apsisprendė išeiti iš darbo.

Paprašytas apibūdinti, kokia šiuo metu UAB „Ukmergės šiluma“ finansinė situacija, J. Varžgalys sakė, kad ataskaitą pateikti kol kas būtų sunku, nes gyventojai atsiskaito tik už karštą vandenį. Kai pradės atsiskaitinėti už šildymą, bus aiškiau. Nepaisant to, aišku: įmonei būtinos apyvartinės lėšos. Jų nėra, tad būtina paskola. Nutarta įkeisti įmonės turtą ir iš banko imti 4 mln. litų kreditą. Direktorius prašė politikų suvokti situacijos rimtumą ir pritarti paskolos ėmimui.

 

Vienas prieš visus

 

Tarybos narius labai domino, kam šiuo metu priklauso šilumos turtas. Savivaldybės juridinio skyriaus vedėjas Rimas Jurgilaitis aiškino, kad kol baigsis teisminiai ginčai (tai gali trukti trejus metus), turtas savivaldybei priklauso valdymo teisėmis.

Deja, per didelis tarybos narių smalsumas galiausiai buvo įvertintas kaip „Miesto energijos“ gynimas. R. Jurgilaičiui mestelėjus frazę: „Mes, skirtingai nuo jūsų ginamų „Miesto energijos“ veiksmų, vykdome visus teismo sprendimus“, iš savo vietos prie mikrofono prišoko konservatorius Andrius Kalesnikas. Frakcijos vardu už šiuos žodžius jis pareikalavo viešo atsiprašymo. Nieks atsiprašinėti jo nepuolė, tad buvo pareikalauta tai padaryti per spaudą…

Kadangi daugiau įsižeidusiųjų dėl juristo frazės neatsirado, kalba vėl pakrypo apie 4 milijonus.

Liberalcentristai Romas Pivoras ir Juozas Armanavičius konstatavo, kad be apyvartinių lėšų negyvensi, ir kvietė balsuoti už paskolą. Konservatorius Antanas Dambrauskas bandė paskolos ėmimui prieštarauti, o jo bendrapartietis Evaldas Čirba kategoriškai paprieštaravo bendrapartiečiams-maištininkams ir taip pat ragino balsuoti už paskolą.

A. Kalesniko priešiškumas paskolai buvo vienintelis balsas tyruose. Kiti politikai arba susilaikė, arba balsavo už. Taip savivaldybės paskolų kupra padidėjo dar 4 milijonais.

 

Neapsisprendė

 

Posėdyje nagrinėtas ir dar vienas su šildymu susijęs klausimas.

Atsižvelgiant į UAB Ukmergės butų ūkio pateiktus centralizuotai tiekiamos šilumos kainų skaičiavimus, tarybos prašyta nustatyti naujas kainas Vytauto gatvės keturių namų, Gedimino, Utenos, Pašilės gatvių bei Deltuvos katilinėse. Jos įsigaliotų nuo kitų metų. Tačiau Butų ūkio siūlytos kainos tarybai neįtiko. Vieniems jos pasirodė per didelės, kitiems – per mažos. Įsivyravo diskusijos ir galiausiai nebuvo priimtas joks sprendimas: nepatvirtintos nei įmonės direktoriaus Jono Rinkevičiaus, nei tarybos narių siūlytos kainos. Kadangi itin skubus klausimas pakibo ore, jau kitą dieną po posėdžio pranešta apie būtinybę tarybai dar kartą skubiai susirinkti ir kainas vis dėlto patvirtinti.

Nagrinėjant šį klausimą buvo paviešintas Pašilės gyventojų raštas, kuriame daugiabutyje gyvenantys pašiliškiai domėjosi, kodėl, atradę galimybę Ukmergėje sumažinti šilumos kainą, rajono vadovai to nesugebėjo padaryti Pašilėje, kur kaina išliko nepakitusi. Taip gyventojai prašė suteikti galimybę už likutinę vertę įsigyti namą šildančią katilinę.

 

Atsiskaitė

 

Ataskaitas už seniausiai pamirštus 2009-uosius metus tarybai pateikė Ukmergės kraštotyros muziejaus, Vlado Šlaito viešosios bibliotekos ir kultūros centro direktorės.

Muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė akcentavo, kad negaunant iš biudžeto nė cento, vien iš projektinių lėšų muziejus pernai sugebėjo įsigyti beveik pusantro tūkstančio naujų eksponatų. Parengus projektus pavyko konservuoti ne vieną medinį kryžių ir koplytstulpį. Paklausta apie „Draugystės“ kino teatro pastato situaciją direktorė apgailestavo, kad savivaldybės parengto „Draugystės“ pastato renovavimo projekto lėšos buvo suspenduotos, tad rengiami nauji projektai ir tikimasi finansavimą gauti iš jų.

Savo ataskaitoje Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė Rasa Griškevičienė pirmiausiai pabrėžė pažangių technologijų diegimą bibliotekose ir pasidžiaugė, kad likusi tik viena nekompiuterizuota kaimo biblioteka. 21 bibliotekos filiale teikiamos kompiuterijos paslaugos. Direktorė taip pat džiaugėsi bibliotekos darbuotojų mokymais: kompiuteriu naudotis nemokantis bibliotekininkas mažai kuo galėtų pagelbėti lankytojui.

 

Įtiko

 

Kultūros centrui pusmetį laikinai vadovavusi Rasa Graužinienė posėdyje ne tik pateikė praėjusių metų veiklos ataskaitą, bet tarybos narių sprendimu tapo nebe laikinąja, o tikrąja direktore. Laimėjus skelbtą konkursą kandidatės patvirtinimui dar reikėjo tarybos pritarimo. Visi be išimties tam pritarė ir pasveikino direktorę rožių puokšte.

Posėdyje be jokių diskusijų patvirtintos Ukmergės rajono teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklės bei Išorinės reklamos įrengimo ir vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo nuostatos.

„Palaiminta“ ir šiemet savivaldybės žinion perėjusių Ukmergės vaikų globos namų struktūra. 97 šiuose namuose gyvenančių vaikų priežiūrai patvirtinti 53 etatai. Tiesiogiai su vaikais dirba 40 darbuotojų. Vieno vaiko socialinės globos kaina – 1850 litų.

Nuo 1974 metų įstaigoje dirbančiam jos vadovui Stanislovui Laurinavičiui nustatytas didžiausias 20,2 bazinės mėnesinės algos dydžio algos koeficientas. Taip pat direktoriui nustatytas 40 proc. dydžio priedas prie tarnybinio atlyginimo už darbą su neįgaliais ir spec. poreikių vaikais.

 

Nedraugaus

 

Tarybos nariai pritarė bendradarbiavimo sutarties su Jungtinės Karalystės Vusterio miestu pasirašymui. Su šiuo miestu savivaldybė bendradarbiauja jau dvejus metus.

Deja, su kitu miestu draugystės sutartis nutraukta. Taip nusprendė Švedijos Solvesborgo miesto vadovai, žadėdami, kad ateityje galbūt draugystė vėl atgis. Bendradarbiavimo sutartis su šiuo miestu truko 10 metų.

 

Kaimas gražės

 

Taryba pritarė 11 ketinamų rengti projektų. Jų paraiškas pakvietė teikti rajono Vietos veiklos grupė pagal Ukmergės rajono vietos plėtros strategijos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Projektų rengėjai numatė pakeisti kultūros centro Siesikų filialo pastato stogą, atlikti Siesikų socialinių paslaugų ir krizių centro baigiamuosius rekonstrukcijos darbus, bendruomenės namus įrengti III Antakalnio kaime, Vepriuose, Valuose. Stogą ir langus norima pakeisti kultūros centro Liaušių filiale, rekonstruoti Lyduokių kaimo bendruomenės pastatą bei Želvos, Dainavos kultūros namus. Pagal projektą planuojama pakeisti ir Senamiesčio pagrindinės mokyklos langus.

Visų minėtų projektų partneris bus rajono savivaldybės administracija.

 

Licencijos neduos

 

Dvi įmonės buvo nusprendusios Vienuolyno ir Vasario 16-osios gatvėse atidaryti gėrimų parduotuves. Verslininkų pasirinktos patalpos yra šalia Meno mokyklos Muzikos skyriaus ir Sporto centro Sporto mokyklos. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymu, norint gauti licenciją veiklai būtent šioje vietoje – šalia ugdymo įstaigų, reikalingas tarybos pritarimas.

Taryba šiai veiklai nepritarė. Nepadėjo net vienos iš bendrovių vadovo tikinimai, kad jie ketina prekiauti ne tik alkoholiu, bet ir sultimis.

Verslo interesus labiausiai gynė J. Armanavičius, o blaivybės – jauniausieji tarybos nariai socialdemokratas Arūnas Dudėnas ir konservatorius Andrius Kalesnikas. Nors nuomonės išsiskyrė, galiausiai nutarta pageidautinose vietose alkoholiu prekiaujančių parduotuvių veiklos neleisti.

Nagrinėjant klausimą „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje licencijavimo tvarkos“, didžiausia diskusija taip pat kilo dėl to, kokiu atstumu nuo ugdymo įstaigų, maldos namų galima atidaryti alkoholio parduotuvę.

Vieni tarybos nariai samprotavo, kad draudimais nieko nelaimėsi, kiti – jog pasiūla didina paklausą. Galiausiai nutarta nenustatyti atstumo: taryba kiekvienu konkrečiu atveju spręs, ar suteikti licenciją prekiauti alkoholiniais gėrimais.

 

Juodoji skylė?

 

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Rolandas Janickas pateikė ataskaitą apie Ukmergėje nevykusiai prasidėjusią vietinę rinkliavą. Sakė, kad baigiami registruoti konteineriai, atliekų išvežimo grafikai, konteineriai sustatyti sodų bendrijose. Vardino ir didžiausius nesklandumus: metų pradžioje įsigytus pasenusius Registrų centro duomenis.

Praėjus mėnesiui nuo vietinės rinkliavos pradžios dar nėra aišku, kiek gi iš tiesų atliekų susikaupia mūsų mieste. Aišku tik viena – atliekų susidarys daugiau nei anksčiau.

Liberalcentristas R. Pivoras Ukmergę užgriuvusias bėdas pavadino juodąja skyle ir stebėjosi, kaip vienu metu gali kilti tiek daug problemų…

 

Ragino nušalinti

 

Apie dar vieną iš „juodosios skylės“ bėdų– viešųjų pirkimų pažeidimus atsiskaityti paprašė konservatorius A. Kalesnikas. Be to, jis pareikalavo Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkės Klavdijos Stepanovos nušalinimo iš šių pareigų. Priešingu atveju grasino kreiptis į atitinkamas institucijas ir aiškintis, ar skelbiant viešuosius pirkimus nebūta korupcijos apraiškų.

Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė K. Stepanova teisinosi, kad iš visų 19 pirkimų tik 7 yra jos kompetencijoje. Taip pat teisinosi, kad nėra rimtų pažeidimų, kur netinkamai parinktas pirkimo būdas. Bet kokiu atveju pirmininkė priminė, kad buvusios klaidos ištaisytos ir šiuo metu laukiama verdikto – nuobaudų už pažeidimus.

 

Suteikė paramą

 

Artėjant rinkimams rajono tarybos nariai tapo jautresni ir dosnesni – beveik dvigubai padidino pagal projektą numatytas paramos ukmergiškių šeimoms sumas. Odetos Gudėnienės, auginančios sergantį sūnų, šeimai skirta 5000 litų parama.

Suteikta parama ir spalio mėnesį nuo gaisro nukentėjusiai Pavasario gatvės gyventojai Ritai Vitonienei. Vietoj projekte numatytų 6000 litų pastogės netekusiai daugiavaikei mamai skirta 10 000 litų parama.

 

Verslo liudijimai pigs

 

Tarybos gerų darbų kraitėje – ir dar vienas vaisius. Įvertinus sunkią finansinę padėtį nutarta nuo kitų metų pradžios verslo liudijimus atpiginti 50 proc. Nors pasigirdo siūlymų verslo liudijimus atpiginti dar daugiau, likta prie sprendimo projekto. Be to, nagrinėjant šį klausimą, J. Armanavičius paragino mokesčių inspektorius labiau pasidomėti „patentininkais“. Ypač atkreipti dėmesį į veiklas, kuriomis popieriuje niekas nesidomi ir verslo liudijimų nėra išsiėmę, o realiai dirba.

Šiemet pagal verslo liudijimą įvairią veiklą vykdė 602 ukmergiškiai. Smulkiųjų verslininkų per metus gerokai sumažėjo, pernai tokių buvo 740.

 

Užsivertę atliekom

 

Ukmergės savivaldybė – viena iš Vilniaus apskrities Kazokiškių sąvartyną administruojančios įmonės akcininkių. Todėl taryboje buvo pristatyta Vilniaus apskrities komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros galimybių studija. Pranešėjas Aidas Vaišnoras pabrėžė, kad pagrindinis studijos tikslas – padėti spręsti komunalinių atliekų tvarkymo problemą, o pirmiausiai – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą.

Pasak pranešėjo, šiuo metu į sąvartyną patenka apie 75 proc. biologiškai skaidžių atliekų. Vadovaujantis ES reglamentais, po penkerių metų privalu šios rūšies atliekų kiekį sąvartyne sumažinti 50 proc. Svečias pateikė susimąstyti verčiančius skaičius – iš 300 000 tonų kasmet į sąvartyną atgabenamų atliekų vos 8 proc. perdirbama. Iš jų 6 proc. – antrinių žaliavų, 2 proc. – žaliųjų atliekų. Tuo tarpu Danijoje, Vokietijoje perdirbama per 40 proc. atliekų. Lietuva šioje srityje velkasi ES šalių uodegoje: mažiau nei mes atliekų perdirba tik rumunai ir bulgarai. Puolę naudotis įvairiausiomis gėrybėmis, pastaruosius dešimtmečius net nemėginame spręsti tų gėrybių pakuočių rūšiavimo, biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo problemų. O tai daryti privalėsime, antraip lauks didelės baudos. Pasak svečio, projekto tikslas – pakeisti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, tam reikalingi įrenginiai, ypač norint perdirbti maisto produktus.

Viena iš studijoje siūlomų išeičių – biologiškai skaidžių žaliavų kompostavimas žmonių namų valdose. Tam tereiktų žmonėms nupirkti kompostavimo dėžes. Kitas svarbus momentas – antrinių žaliavų perdirbimo skatinimas, kad gamintojai būtų atsakingi už antrinių žaliavų perdirbimą.

Projekto kaštai montuojant ir deginimo įrenginius – 580 mln. litų. 80 proc. šių lėšų finansuotų ES fondai. Deja, pranešėjas negalėjo pradžiuginti, kad įgyvendinus naująją studiją gyventojams komunalinių atliekų išvežimas pigtų.

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *