Ko­vo 16-ąją mi­ni­me Knyg­ne­šio die­ną.  XIX am­žiaus Lie­tu­vos is­to­ri­jos fe­no­me­nu va­di­na­ma knyg­ne­šys­tė pa­dė­jo pa­ma­tus vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mui 1918-ai­siais. Ka­dai­se ša­lį slap­ta pa­siek­da­vo už­sie­ny­je spaus­din­tos kny­gos. Tuo me­tu šian­dien daug jų iš Lie­tu­vos iš­ke­liau­ja sve­tur gy­ve­nan­tiems tau­tie­čiams.

 

Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

 

Au­to­rės nuotr. Pa­sak kny­gy­no va­do­vės Ge­nės Pu­kie­nės, ypač daug nu­per­ka­ma vai­kams skir­tos li­te­ra­tū­ros.

Knyg­ne­šys­tė at­si­ra­do prie­ši­nan­tis Ru­si­jos im­pe­ri­jos ca­ro val­džiai, kai po 1863 m. su­ki­li­mo bu­vo už­draus­ta leis­ti ir pla­tin­ti lie­tu­viš­kas kny­gas. Ji pa­si­reiš­kė lie­tu­viš­kų lei­di­nių spaus­di­ni­mu tuo­me­ti­nė­je Prū­si­jo­je, Ma­žo­jo­je Lie­tu­vo­je, Ame­ri­ko­je, ne­le­ga­liu jų ga­be­ni­mu per sie­ną ir pla­ti­ni­mu.

Šis kul­tū­ri­nis ju­dė­ji­mas lai­ko­mas lie­tu­vių tau­ti­nio są­jū­džio da­li­mi. 2004 m. UNESCO knyg­ne­šys­tę įver­ti­no kaip uni­ka­lią ir pa­sau­ly­je ne­tu­rin­čią ati­tik­me­nų.

 

Skai­ty­mo įpro­čiai kin­ta

 

Knyg­ne­šio die­ną pa­ger­bia­mi tie, ku­rie lie­tu­vių kal­bos en­gi­mo me­tais pla­ti­no už­draus­tus spau­di­nius. Ši die­na, vie­no žy­miau­sių knyg­ne­šių Jur­gio Bie­li­nio gim­ta­die­nis, pri­si­me­na­ma bib­lio­te­ko­se, kny­gy­nuo­se, mo­kyk­lo­se.

Pa­sak An­ta­no Sme­to­nos gim­na­zi­jos is­to­ri­jos mo­ky­to­jos Dai­vos Sin­ke­vi­čie­nės, di­džiu­lės pa­gar­bos ver­ta ir to me­to tau­ta, ne­pa­bū­gu­si drau­di­mų, skai­čiu­si kny­gas ir iš­sau­go­ju­si mū­sų kal­bą: „Jie ko­vo­jo dėl to, ką tu­rim da­bar: lie­tu­viš­ko žo­džio, lie­tu­viš­kos mo­kyk­los. Kuo la­biau ca­ro val­džia drau­dė, tuo in­ten­sy­viau kny­gos bu­vo ne­ša­mos ir skai­to­mos.“

Is­to­ri­jos pa­mo­ko­se ak­cen­tuo­ja­mas ypa­tin­gas knyg­ne­šių vaid­muo, slap­ta ga­be­nant kny­gas ir ri­zi­kuo­jant gy­vy­be. Pe­da­go­gė pri­si­me­na ir sa­vo mo­kyk­li­nius me­tus, kai kny­gos ir di­džiu­lė cen­zū­ra bu­vo ne­at­sie­ja­mos. Ta­čiau skai­ty­mas, anot jos, jau­nuo­liams bu­vęs vie­na di­džiau­sių pra­mo­gų.

„Pa­ra­dok­sa­lu, bet da­bar, kai 22 me­tus esam lais­va tau­ta ir ne­be pro­ble­ma skai­ty­ti ką no­ri ir kiek no­ri, di­des­nė da­lis mo­ki­nių lais­va­lai­kiu ren­ka­si ne kny­gą“, – pa­ste­bi pa­šne­ko­vė. Svars­to, jog šių die­nų jau­ni­mui pri­im­ti­nes­ni ki­to­kie už­si­ė­mi­mai, at­si­ra­dę kar­tu su tech­no­lo­gi­jo­mis.

 

Ieš­ko at­gai­vos sie­lai

 

Ko­vo 16-oji – ne ei­li­nė die­na kny­gy­nų dar­buo­to­jams. „Sa­vo pir­kė­jams esam lyg knyg­ne­šės“, – sa­ko UAB „Uk­mer­gės se­na­sis kny­gy­nas“ di­rek­to­rė Ge­nė Pu­kie­nė. Tarp kny­gų ji dir­ban­ti jau ke­tu­ris de­šimt­me­čius, o dau­giau kaip prieš 70 me­tų šio­je vie­to­je įsi­kū­ręs kny­gy­nas – dau­ge­lio uk­mer­giš­kių lan­ko­ma vie­ta.

Džiau­gia­si, kad vi­suo­me­nė ir šian­dien nė­ra at­si­ri­bo­ju­si nuo kny­gos. „Kom­piu­te­rio ir gy­vo spau­di­nio juk ne­su­ly­gin­si“, – tra­di­ci­nės kny­gos, o ne nau­jo­vių pra­na­šu­mu ne­abe­jo­jan­ti di­rek­to­rė.

Kny­gy­ne su­lau­kia­ma įvai­riau­sių lei­di­nių ieš­kan­čių klien­tų. Ypa­tin­gai do­mi­ma­si lie­tu­vių au­to­rių – ži­no­mų vi­suo­me­nės vei­kė­jų – dar­bais: gy­dy­to­jos Fi­lo­me­nos Tau­ny­tės, žur­na­lis­to Al­gi­man­to Če­kuo­lio, ra­šy­to­jo Juo­zo Er­lic­ko kny­go­mis.

Pa­sak G. Pu­kie­nės, di­džiu­lis ažio­ta­žas bu­vo ki­lęs, pa­si­ro­džius pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus die­no­raš­čių kny­gai „Pas­ku­ti­nė ka­den­ci­ja“. Pri­si­me­na – iš­ke­lia­vus Jus­ti­nui Mar­cin­ke­vi­čiui, pir­kė­jai iš­graibs­tė jo kū­ry­bą.

„Pas­ku­ti­niu me­tu la­bai stip­riai per­ka psi­cho­lo­gi­nes kny­gas, – pa­ste­bi pa­šne­ko­vė. – Ma­tyt, žmo­nėms kaž­ko rei­kia dva­siai, sie­lai. Už­ei­na šiuo­lai­ki­nių ro­ma­nų, tri­le­rių, bet ne­se­niai dar ir „Ro­meo ir Džul­je­tą“ nu­pir­ko...“

 

Kny­gos iš­ke­liau­ja

 

Vie­ni iš pir­kė­jų, ku­riems la­biau­siai rū­pi kny­gy­no pa­slau­gos, – už­sie­ny­je ap­si­sto­ję uk­mer­giš­kiai. In­ter­ne­te ieš­ko in­for­ma­ci­jos, se­ka kny­gų lei­dy­bos nau­jie­nas ir čia li­ku­sių ar­ti­mų­jų pra­šo pa­rū­pin­ti lei­di­nių. „Su il­giau­siais raš­te­liais mo­čiu­tės at­ei­na. Kny­goms ne­pa­gai­li­ma ir ke­lių šim­tų li­tų. La­bai daug jų iš­ke­liau­ja į už­sie­nį – ypač la­vi­nan­čių, skir­tų vai­kams“, – pa­sa­ko­jo G. Pu­kie­nė.

Tūks­tan­čius kny­gų lie­tu­si kny­gy­no va­do­vė sa­ko, kad jos šian­dien ki­to­kios, nei bū­da­vo se­niau: gra­žes­nės, spal­vin­ges­nės, vi­sai ki­taip api­pa­vi­da­lin­tos. „Ta­čiau vie­nas da­ly­kas ne­si­kei­čia: tai – kny­gos kva­pas, ku­ris vi­sa­da ypa­tin­gas“, – šyp­so­si ji.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Veterinarijos klinika

Vilkmerge restoranas

Ukmerges siluma

Ar pritariame streikuojantiems mokytojams?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Laidojimo ir kremavimo paslaugos Ukmergėje

Autoservisas Ukmergėje

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Akmenys prabyla

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų