Europos Sąjungos institucijos – iš arti

Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų dar­bas dau­ge­liui lie­tu­vių – ga­na nuo­bo­di ir ne­įdo­mi te­ma. Grei­čiau­siai to­dėl ES par­la­men­to rin­ki­mai mū­sų ša­ly­je vyks­ta be­ne van­giau­siai iš vi­sų ben­dri­jos vals­ty­bių. Sie­kiant, kad kuo dau­giau žmo­nių iš ar­ti su­si­pa­žin­tų su ES ins­ti­tu­ci­jų dar­bu ir su­vok­tų jų svar­bą, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja bei pa­tys par­la­men­ta­rai kas­met ren­gia pa­žin­ti­nes ke­lio­nes į Briu­se­lį. Ne­se­niai to­kia ke­lio­nė bu­vo or­ga­ni­zuo­ta re­gio­ni­nės ži­niask­lai­dos at­sto­vams ir žur­na­lis­ti­kos stu­den­tams.

 

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

 

Re­gio­ni­nės ži­niask­lai­dos at­sto­vai tu­rė­jo pro­gos pa­ben­drau­ti su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­riu A. Še­me­ta.

Pir­mas žmo­gus, Briu­se­ly­je pri­sta­tęs Eu­ro­pos Są­jun­gos is­to­ri­ją, ins­ti­tu­ci­jų veik­lą ir struk­tū­rą, bu­vo kraš­tie­tė, da­bar­ti­nę An­ta­no Sme­to­nos gim­na­zi­ją bai­gu­si Žyd­ra Ba­ku­ty­tė.

Šiuo me­tu ji dir­ba Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Ge­ne­ra­li­nia­me ver­ti­mų raš­tu di­rek­to­ra­te Ko­mu­ni­ka­ci­jos ir in­for­ma­ci­jos sky­riu­je. Ei­na mėn­raš­čio, skir­to ver­tė­jams, re­dak­to­rės pa­rei­gas. Uk­mer­giš­kė pa­sa­ko­jo, kad ver­tė­jų po­rei­kis Eu­ro­pos Ko­mi­si­jo­je – di­džiu­lis.

Di­de­lę dar­bo pa­tir­tį tu­rin­ti žur­na­lis­tė de­ta­liai iš­dės­tė Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų veik­lą, pa­pa­sa­ko­jo ben­dri­jos kū­ri­mo­si is­to­ri­ją, api­brė­žė ker­ti­nius jos sie­kius.

2004 me­tais ES Ko­mi­si­jo­je pra­dė­ju­si  dirb­ti kraš­tie­tė pa­sa­ko­jo, kad šiuo me­tu jos ko­le­gos yra ke­li šim­tai lie­tu­vių. Sie­kiant su­si­ras­ti aukš­čiau­sio ly­gio spe­cia­lis­tus, su­kur­ta ES per­so­na­lo at­ran­kos tar­ny­ba.

Apie pa­grin­di­nius ES sie­kius iki 2020-ųjų me­tų pa­pa­sa­ko­jo ki­ta Briu­se­ly­je dir­ban­ti lie­tu­vė – Aud­ro­nė Bal­ky­tė.

Per dvi die­nas įvy­ko ir dau­giau su­si­ti­ki­mų su įvai­riais ES ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nais, ku­rie pa­pa­sa­ko­jo apie re­gio­nų po­li­ti­ką, ES lė­šų skirs­ty­mą ir jų įsi­sa­vi­ni­mą. Įdo­miai pri­sta­ty­ta že­mės ūkio po­li­ti­ka ir ak­tu­a­liau­sios šios sri­ties pro­ble­mos bei jų spren­di­mo bū­dai.

 

Su­si­ti­ki­mas su eu­ro­par­la­men­ta­ru...

 

ES ins­ti­tu­ci­jos Briu­se­ly­je tu­ri per 60 pa­sta­tų. Lie­tu­vių su­si­ti­ki­mai ir pa­skai­tos vy­ko svar­biau­siuo­se iš jų.

Eu­ro­pos Par­la­men­to rū­muo­se įsi­min­ti­niau­sias su­si­ti­ki­mas – su mū­sų ša­lies eu­ro­par­la­men­ta­ru, Li­be­ra­lų ir de­mok­ra­tų al­jan­so už Eu­ro­pą frak­ci­jos biu­ro na­riu Le­o­ni­du Dons­kiu.

Vys­ty­mo­si ko­mi­te­to Žmo­gaus tei­sių pa­ko­mi­te­čio na­rys pa­pa­sa­ko­jo apie sa­vo veik­lą, san­ty­kius su ki­tų par­ti­jų na­riais bei san­ty­kius su ko­le­go­mis iš Lie­tu­vos. Eu­ro­pos par­la­men­te tarp 754 na­rių – 12 lie­tu­vių po­li­ti­kų. Pri­klau­so­mai nuo sa­vo pa­žiū­rų jie dir­ba skir­tin­go­se frak­ci­jo­se. Di­džiau­sias par­la­men­te – kon­ser­va­to­rių blo­kas, ta­čiau skir­tin­gai nei mū­sų Sei­me val­dan­čio­ji ko­a­li­ci­ja Eu­ro­pos Par­la­men­te ne­for­muo­ja­ma. L. Dons­kis pa­sa­ko­jo dau­giau­siai dir­ban­tis žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mų klau­si­mais ne tik ES vals­ty­bė­se, bet ir už jos ri­bų.

 

... ir am­ba­sa­do­riu­mi

 

Dar vie­nas iš­skir­ti­nis vi­zi­tas bu­vo su­reng­tas Lie­tu­vos nuo­la­ti­nė­je at­sto­vy­bė­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Tu­rė­jo­me pro­gos pa­ben­drau­ti su am­ba­sa­do­riu­mi Rai­mun­du Ka­rob­liu ir mi­nist­ru pa­ta­rė­ju Vy­kin­tu Pu­ga­čiaus­ku.

Am­ba­sa­do­rius su­tei­kė daug ži­nių apie tai, kaip ren­gia­ma­si mū­sų ša­liai ypač svar­biam mo­men­tui – Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mui Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai.

Lie­tu­va pir­mi­nin­kaus ES 2013 me­tų ant­rą­jį pus­me­tį. Pir­mi­nin­ka­vi­mas – kiek­vie­nos ben­dri­jos na­rės pa­rei­ga. Ir ma­žes­nės, ir di­des­nės ša­lys tu­ri pa­ro­dy­ti, kad jų vals­ty­bės tar­nau­to­jai ir di­plo­ma­tai su­ge­ba vi­są di­de­lį Eu­ro­pos Są­jun­gos me­cha­niz­mą pa­lai­ky­ti be­si­su­kan­tį.

Tai di­de­lė at­sa­ko­my­bė, sun­kus dar­bas, o kar­tu ir ga­li­my­bė pri­sta­ty­ti sa­vo ša­lį. Am­ba­sa­do­rius pa­sa­ko­jo, kad Lie­tu­va ypač at­sa­kin­gai ren­gia­si po me­tų lau­kian­tiems iš­šū­kiams.

Mū­sų ša­lis pu­sę me­tų, nuo 2013 me­tų lie­pos 1 d. iki gruo­džio 31 d., bus at­sa­kin­ga už tai, kad 27 vals­ty­bės na­rės su­tar­tų dėl ben­drų spren­di­mų. Šiuos spren­di­mus siū­lys Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, o sa­vo žo­dį pa­ke­liui tars ir Eu­ro­pos Par­la­men­tas – su abiem šio­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis ir su dau­ge­liu ki­tų part­ne­rių Lie­tu­vai, kaip pir­mi­nin­kei, teks glau­džiai ben­dra­dar­biau­ti.

 

Dir­ba su­dė­tin­gu lai­ko­tar­piu

 

Pas­ku­ti­nis su­si­ti­ki­mas Briu­se­ly­je bu­vo su­reng­tas su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­riu Al­gir­du Še­me­ta. Ja­me da­ly­va­vo ir Ka­bi­ne­to na­rė, at­sa­kin­ga už kon­tak­tus su Lie­tu­vos ži­niask­lai­da, Ka­ro­li­na Štel­mo­kai­tė.

Už mo­kes­čius, mui­tų są­jun­gą, au­di­tą ir ko­vą su suk­čia­vi­mu at­sa­kin­gas Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rys A. Še­me­ta pa­brė­žė, kad Ko­mi­si­ja dir­ba itin at­sa­kin­gu ir sun­kiu lai­ko­tar­piu, kuo­met ten­ka nag­ri­nė­ti eko­no­mi­nės kri­zės spren­di­mo klau­si­mus. „Per pas­ta­ruo­sius dvejus su pu­se me­tų bu­vo pri­im­ta spren­di­mų, ku­rių anks­čiau nie­kas nė ne­įsi­vaiz­da­vo“, – ak­cen­ta­vo A. Še­me­ta. Jis pa­si­džiau­gė, kad Lie­tu­va lai­ko­ma pa­vyz­džiu ki­toms ša­lims, kaip rei­kia spręs­ti su kri­ze su­si­ju­sias pro­ble­mas.

Šį vi­zi­tą re­gio­ni­nės ži­niask­lai­dos at­sto­vams ir žur­na­lis­ti­ką stu­di­juo­jan­tiems stu­den­tams or­ga­ni­za­vo Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bė Lie­tu­vo­je ir Ko­mu­ni­ka­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ra­tas.

 

Fak­tai, ku­riuos įdo­mu ži­no­ti

 

ES plo­tas – dau­giau kaip 4 mln. kv. km, jo­je gy­ve­na 495 mln. žmo­nių. ES yra tre­čia pa­sau­ly­je pa­gal gy­ven­to­jų skai­čių po Ki­ni­jos ir In­di­jos. Pa­gal plo­tą di­džiau­sia ES ša­lis yra Pran­cū­zi­ja, o ma­žiau­sia – Mal­ta.

***

45 proc. ES biu­dže­to lė­šų skir­ta ES eko­no­mi­kos kon­ku­ren­cin­gu­mui di­din­ti ir skur­des­nių ša­lių (re­gio­nų) vys­ty­mui­si ska­tin­ti. 31 proc. lė­šų ati­ten­ka ES ūki­nin­kams sub­si­di­jo­mis. Ki­taip nei anks­čiau, kai pa­gal­ba bu­vo ski­ria­ma sie­kiant iš­veng­ti per­tek­li­nės pro­duk­ci­jos, da­bar rū­pi­na­ma­si pa­ti­ki­mu sau­gaus mais­to tie­ki­mu pri­ei­na­mo­mis kai­no­mis, pa­kan­ka­mo­mis ūki­nin­kų pa­ja­mo­mis ir ap­lin­kos ap­sau­ga. 11 proc. biu­dže­to skir­ta kai­mo plėt­rai.

***

Me­ti­nis Eu­ro­pos Są­jun­gos biu­dže­tas yra be­veik 142 mlrd. eu­rų (2011 m. duo­me­nys). Nors su­ma ne­abe­jo­ti­nai di­de­lė, ji su­da­ro tik 1 proc. ES ša­lių kas­met su­ku­ria­mos eko­no­mi­nės ge­ro­vės.

***

Eu­ro žen­klą (€) iš­rin­ko Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. Fi­na­li­nia­me rin­ki­mų eta­pe bu­vo pa­teik­ti du žen­klų va­rian­tai. Iš­rink­tą žen­klą su­kū­rė bel­gų di­zai­ne­ris Alain Bil­liet. Šis žen­klas kil­di­na­mas iš grai­kų abė­cė­lės rai­dės Ep­si­lon. Dvi žen­klą ker­tan­čios guls­čios li­ni­jos sim­bo­li­zuo­ja Eu­ro­pos ir eu­ro sta­bi­lu­mą.

***

Dėl po­li­ti­nių ir is­to­ri­nių prie­žas­čių Vo­kie­ti­ja įsto­jo į ES du kar­tus: Va­ka­rų Vo­kie­ti­ja yra vie­na ES įkū­rė­jų ir pri­klau­sė jos pirm­ta­kei Eu­ro­pos an­glių ir plie­no ben­dri­jai nuo 1951 m., o Ry­tų Vo­kie­ti­ja pri­si­jun­gė tik 1990 m., po Vo­kie­ti­jos su­si­vie­ni­ji­mo.

***

ES ins­ti­tu­ci­jo­se dir­ba per 32 tūkst. dar­buo­to­jų.

***

Vi­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių na­rių kal­bos pri­pa­žįs­ta­mos ofi­cia­lio­mis są­jun­gos kal­bo­mis. Šiuo me­tu ES pri­klau­so 27 ša­lys, ta­čiau ofi­cia­lių kal­bų yra tik 23. Prie­žas­tis pa­pras­ta – kai ku­rių ša­lių gy­ven­to­jai kal­ba ta pa­čia kal­ba: vo­kiš­kai šne­ka ir aust­rai; pran­cū­ziš­kai – ne tik Pran­cū­zi­jos, bet ir Bel­gi­jos, Liuk­sem­bur­go gy­ven­to­jai; grai­kų kal­ba var­to­ja­ma ir Kip­re; an­glų kal­ba var­to­ja­ma tiek Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, tiek Ai­ri­jo­je.

***

1973 m. sau­sio 1 d. į ES įsto­jus Ai­ri­jai, Da­ni­jai ir Jung­ti­nei Ka­ra­lys­tei, ES su­da­rė de­vy­nios vals­ty­bės na­rės. 1979 m. ES pi­lie­čiai pir­mą kar­tą tie­sio­giai rin­ko Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rius.

***

Eu­ro­pos Są­jun­ga nuo­lat au­ga ir ple­čia­si, ypač pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį. Ta­čiau kar­tą ji yra ir su­ma­žė­ju­si – 1986 m. at­si­sky­rė au­to­no­mi­ją tu­rin­ti Da­ni­jos da­lis Gren­lan­di­ja.

***

Pir­ma­sis ir ant­ra­sis pa­gal dy­dį uos­tai Eu­ro­po­je yra ne­to­li vie­nas ki­to: Ro­ter­da­mas Ny­der­lan­duo­se ir Ant­ver­pe­nas Bel­gi­jo­je.

***

ES pa­grin­das yra ben­dro­ji rin­ka, ku­ri iš es­mės baig­ta kur­ti 1992 me­tais. Eu­ro­pos vals­ty­bių rin­kų su­jun­gi­mas į ben­drą­ją rin­ką reiš­kia, kad žmo­nės, pre­kės, pa­slau­gos ir ka­pi­ta­las ga­li pa­siek­ti bet ku­rią Eu­ro­pos Są­jun­gos vie­tą ne­var­žo­mi vals­ty­bių sie­nų ir ki­to­se ša­ly­se tai­ko­mų tai­syk­lių. Dėl ben­dro­sios rin­kos su­stip­rė­jo kon­ku­ren­ci­ja, pa­ska­ti­nu­si siū­ly­ti ge­res­nės ko­ky­bės pre­kes ir pa­slau­gas ma­žes­nė­mis kai­no­mis. Ypač kri­to ke­lio­nių oro trans­por­to ir ko­mu­ni­ka­ci­jų kai­nos.

***

Eu­ro­pos Są­jun­ga – di­de­lis ir su­dė­tin­gas or­ga­niz­mas. Vie­nas jos tiks­lų – ska­tin­ti at­vi­rą eko­no­mi­nę ir ver­slo ap­lin­ką, pa­lan­kią nau­joms idė­joms. Dėl to 2007 me­tais ES pa­nai­ki­no apie 300 tei­sės ak­tų – tai pa­leng­vi­no dau­ge­lio įmo­nių dar­bą ir pa­dė­jo joms ir ES su­tau­py­ti apie 500 mln. eu­rų.

***

ES pla­nuo­se nu­ma­ty­ta iki 2020 me­tų 20 proc. su­ma­žin­ti iš­me­ta­mų šilt­na­mio efek­tą su­ke­lian­čių du­jų, 20 proc. ener­gi­jos iš­gau­ti iš at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­nių ir var­to­ti 20 proc. ma­žiau ener­gi­jos.

***

2009 m. gruo­džio 1 d. įsi­ga­lio­jo Li­sa­bo­nos su­tar­tis. Šia tarp­tau­ti­ne su­tar­ti­mi sie­kia­ma at­nau­jin­ti ES vei­ki­mo me­cha­niz­mą, ku­ris bu­vo reg­la­men­tuo­tas 15 ES ša­lių su­kur­to­mis tai­syk­lė­mis ir ta­po ne­veiks­min­gas Eu­ro­pos Są­jun­gai iš­si­plė­tus iki 27 ša­lių na­rių.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Veterinarijos klinika

Skelbimai

Vilkmerge restoranas

Ukmerges siluma

Ar vyksite į susitikimą su Popiežiumi?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Laidojimo ir kremavimo paslaugos Ukmergėje

Autoservisas Ukmergėje

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Akmenys prabyla

Medical Devices Global Directory

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų