Ne­no­rė­ju­si vie­šin­tis Re­čio­nių gy­ven­to­ja pa­sa­ko­jo, kad Lau­kų gat­vė, ku­rio­je ji gy­ve­na, – pa­grin­di­nis kai­mo gy­ven­to­jų su­si­sie­ki­mas su pie­ni­ne. Mo­ters ma­ny­mu, tai ir yra pa­grin­di­nė mies­te­lio gat­vė. Ta­čiau at­ro­do ji ap­gai­lė­ti­nai. Iš­ka­si­nė­ta bu­vo prieš ke­lerius me­tus, at­lie­kant lie­taus ka­na­li­za­ci­jos įren­gi­mo dar­bus. To­kia lig šiol ir li­ko: duo­bė­ta, nuo­lat ap­sem­ta ir ne­iš­bren­da­ma. Žmo­nės liūd­nai juo­kau­ja: kol tom duo­bėm pie­ną iki pie­ni­nės nu­ve­ža, svie­tas ga­li su­si­muš­ti.

Pa­dė­jo uoš­vė?

Gy­ven­to­jai dėl to­kio pur­vy­no ir telk­šan­čių ba­lų gal bū­tų ty­lė­ję, nie­kam ne­skun­dę, jei šie­met ne­bū­tų ide­a­liai su­tvar­ky­ta ki­ta – kraš­ti­nė Puoš­me­džių gat­vė. Mies­te­lio gy­ven­to­jai ste­bė­jo­si, kaip to­bu­lai ji bu­vo gra­ži­na­ma – ne tik pa­klo­ta as­fal­to dan­ga, su­dė­ti bor­diū­rai, bet ir iš­žvy­ruo­ti įva­žia­vi­mai į kie­mus, ša­lia gat­vės ap­sė­ta ve­ja. Žmo­nes pik­ti­na ne­įti­kė­ti­nas kon­tras­tas – vie­nur pur­vas iki au­sų, ki­tur – tvar­ka it did­mies­ty­je.

Re­čio­niš­kiai svars­to, ko­dėl re­konst­ruk­ci­jai bu­vo pa­si­rink­ta bū­tent ta gat­vė, ir var­di­na jo­je gy­ve­nan­čius, kai­my­nų ma­ny­mu, la­biau nei ki­ti įta­kin­gus žmo­nes. Vie­ni jų – me­de­ly­no sa­vi­nin­kai, su­ge­bė­ję prieš ku­rį lai­ką šios gat­vės pa­va­di­ni­mui įsi­ūly­ti sa­vo įmo­nės var­dą.  Ki­ta gy­ven­to­ja, ga­lė­ju­si nu­lem­ti, kad bū­tent ši gat­vė bu­vo iš­as­fal­tuo­ta, – vie­nos mi­nis­te­ri­jos vi­ce­mi­nist­ro uoš­vė...

...o to­kia šie­met ta­po „lai­min­giau­sia“ Vi­diš­kių se­niū­ni­jo­je – Puoš­me­džių gat­vė.

As­fal­ta­vo „bai­siau­sią“

Į re­dak­ci­ją at­ėju­si mo­te­ris tu­rė­jo ir dau­giau nu­si­skun­di­mų spren­di­mą as­fal­tuo­ti bū­tent  Puoš­me­džių gat­vę pri­ėmu­siu se­niū­nu Vir­gi­ni­jum Šta­ru. Sa­kė, kad re­čio­niš­kiai jį ma­to la­bai re­tai, nors te­le­fo­nu skam­bi­na ir įvai­rias pre­ten­zi­jas iš­sa­ko daž­nai.

Vi­diš­kių se­niū­nas V. Šta­ras vi­sus įta­ri­mus, kad re­mon­tui ne­tin­ka­mai pa­si­rin­ko gat­vę, at­me­ta. Ma­no, kad da­bar­ti­nė žmo­nių re­ak­ci­ja yra na­tū­ra­li – juk lie­tu­viai esa­me. Jis pats pa­na­šių užuo­mi­nų bei nu­si­skun­di­mų gir­dė­jo. Ta­čiau se­niū­nas tvir­tai lai­ko­si sa­vo po­zi­ci­jos: as­fal­ta­vo­me tą gat­vę, ku­rios būk­lė bu­vo pras­čiau­sia, ku­ri bu­vo la­biau­siai duo­bė­ta ir smar­kiau­siai nu­ken­tė­jo tuo­met, kai vy­ko lie­taus ka­na­li­za­ci­jos įren­gi­mo dar­bai.

Se­niū­nas ti­ki­no apie jo­kią vi­ce­mi­nist­ro uoš­vę nė ži­no­ti ne­ži­nan­tis, o me­de­ly­no sa­vi­nin­kai esą įta­kos taip pat ne­da­rę – as­fal­ta­vo tą, ku­ri bu­vo „bai­siau­sia“.

V. Šta­ras ti­ki­si, kad at­ei­ty­je bus iš­as­fal­tuo­tos ir ki­tos mies­te­lio gat­vės, mat šio­je gy­ven­vie­tė­je, skir­tin­gai nei, pa­vyz­džiui, Vi­diš­kiuo­se, yra įgy­ven­din­tas lie­taus ka­na­li­za­ci­jos įren­gi­mo pro­jek­tas. Kol lie­taus ka­na­li­za­ci­jos nė­ra, ne­ga­li būti kal­bos ir apie as­fal­ta­vi­mą.

Pa­klaus­tas, ar daž­nai lan­ko­si Re­čio­ny­se, se­niū­nas sa­kė at­vyks­tan­tis ke­lis kar­tus per sa­vai­tę, ir kas no­ri, su juo tik­rai su­si­tin­ka.

At­eis ei­lė ir ki­toms

Sa­vi­val­dy­bės ūkio sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tas Vy­gin­tas Du­bausk­sas ap­gai­les­ta­vo, kad lė­šų gat­vių as­fal­ta­vi­mui kai­me la­bai stin­ga. Iš tiks­li­nių lė­šų ke­lių prie­žiū­rai ir plėt­rai šie­met ne mies­to te­ri­to­ri­jo­je bu­vo iš­as­fal­tuo­tos dvi gat­vės. Vie­na iš jų, esan­ti gy­ven­vie­tė­je, – mi­nė­to­ji Puoš­me­džių. Ki­ta – įva­žia­vi­mas iki Duks­ty­nos ka­pi­nių. Pas­ta­ra­jam pro­jek­tui skir­ta 296 tūks­tan­čiai, Puoš­me­džių gat­vei – 128 tūks­tan­čiai li­tų.

Anot V. Du­baus­ko, ren­kan­tis, ku­rios gy­ven­vie­tės ku­rią gat­vę iš­as­fal­tuo­ti, pir­miau­siai bu­vo at­mes­tos gy­ven­vie­tės, ku­rio­se neįgy­ven­din­tas lie­taus ka­na­li­za­ci­jos pro­jek­tas. Ren­kan­tis gat­vę Re­čio­ny­se, kur toks pro­jek­tas įgy­ven­din­tas, žiū­rė­ta, ku­rios gat­vės būk­lė pras­čiau­sia. Be to, at­si­žvelg­ta į tai, kad Puoš­me­džių gat­vė jun­gia­si su vals­ty­bi­niu ke­liu. Le­mia­mą žo­dį pri­imant spren­di­mą ta­rė se­niū­nas ir ben­druo­me­nės at­sto­vai.

Įva­žia­vi­mas į Duks­ty­nos ka­pi­nes as­fal­ta­vi­mui  pa­si­rink­tas, nes juo nau­do­ja­si la­bai daug žmo­nių.

Ar ki­to­se gat­vė­se gy­ve­nan­tys re­čio­niš­kiai ga­li sva­jo­ti, kad ir jiems ka­da nors ne­teks brai­dy­ti po pur­vy­ną? V. Du­baus­kas, at­sa­ky­da­mas į šį klau­si­mą, tu­ri dvi nau­jie­nas – ge­rą ir blo­gą. Blo­gą, kad ki­tą­met grei­čiau­siai – ne, ge­rą – šie­met bus pra­dė­ti vi­sų Re­čio­nių gat­vių re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­ta­vi­mo dar­bai. Tai reiš­kia, kad ka­da nors at­ei­ty­je, kai at­si­ras lė­šų, bus iš­as­fal­tuo­tos vi­sos šio mies­te­lio gat­vės.