„Vieno iš šių pažymėtųjų storiausios šakos užkrito per audrą tiesiai ant mūsų kapelių. Visa laimė, kad tik gėles „pritrėškė“. O jeigu būtų paminklus nuvertę – kas tada? Kas nuostolius turėtų atpirkti?“ – klausia gyventojai.
Taip pat teiraujamasi: jeigu patys žmonės imtųsi iniciatyvos ir juos nukirstų, ar reikėtų mokėti už tai, kad susitvarkai aplink savo kapines, baudą?
Ukmergės miesto seniūno pavaduotoja Janė Zimblienė sako, kad seniūnija yra gavusi nemažai prašymų nukirsti kapinėse augančius senus medžius ar jų šakas. Tačiau tai sudėtingas ir pavojingas darbas, kuriam atlikti kviečiami specialistai su savo technika. „Paprastai samdome įmonę iš Kauno. Tačiau tai nepigiai kainuoja ir šiuo metu biudžetas neleidžia užsakyti šią paslaugą“, – teigia ji. Mano, kad seniūnija neturėtų padengti nuostolių gyventojams, jei būtų suniokoti paminklai.
Ji neneigia, kad gyventojai galėtų išbandyti kompensaciją gauti teisine tvarka – kreipdamiesi į teismą. „Tačiau nemanau, kad kokia nors institucija turėtų atsakyti už gamtos padarinius. Juk stichija visokių nemalonumų gali pridaryti – ir vėjai visoje Lietuvoje siautėja, ir sausra užeina. Juk per sausrą gali gėlės, kiti augalai kapinėse išdžiūti – irgi nuostolis“, – svarsto pašnekovė.
Gyventojai gali patys imtis iniciatyvos ir apgenėti ar kirsti medžius. Tačiau J. Zimblienė sako, kad tokiu atveju būtina pasirūpinti leidimu iš rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus. Atvykę specialistai įvertina situaciją ir išduoda leidimą arba neleidžia kirsti.
„Jei savo lėšomis gyventojai sutvarkytų, seniūnija dar ir padėkotų. Bet dažniausiai, sužinojus tokių darbų kainą, gyventojų noras išblėsta ir pareiškimas rašomas medžius kirsti bendra tvarka – tai yra laukiant savo eilės“, – sako pavaduotoja.