Jaunoji dizainerė pasikliauna savo intuicija

Dau­ge­lis įsi­ti­ki­nę, kad, ku­riant ver­slą, svar­biau­sia su­ras­ti nie­kie­no ar­ba ma­žai kie­no iš­ban­dy­tą ni­šą. Uk­mer­giš­kė Gy­tė Jan­kū­nai­tė ne­pa­bi­jo­jo pa­suk­ti jau pra­min­tais ta­kais. Ta­čiau sten­gia­si juo ei­ti taip, kad pė­dos įsi­spaus­tų kuo gi­liau...

 

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

 

Au­to­rės nuotr. Di­zai­ne­rė Gy­tė Jan­kū­nai­tė ir pa­ti ne­mėgs­ta sin­te­ti­nių puokš­tės prie­dų, ir pir­kė­jams ne­bru­ka.

24 me­tų mer­gi­na, bai­gu­si in­ter­je­ro di­zai­no stu­di­jas Kau­no ko­le­gi­jo­je, nu­spren­dė iš gim­to­jo mies­to spar­nų ne­kel­ti. Grį­žu­si į Uk­mer­gę, įkū­rė gė­lių sa­lo­ną „Flo­ros stu­di­ja“.

Ji įro­dė, kad ver­slo sėk­mė ne­bū­ti­nai pri­klau­so nuo lais­vos ni­šos at­ra­di­mo – kar­tais už­ten­ka vi­siems įpras­tus da­ly­kus pa­kreip­ti nau­ja lin­kme.

 

At­ra­do sa­vo sti­lių

 

Gy­tei pa­grin­di­nis ar­kliu­kas, ku­ris tu­rė­tų lem­ti jos ver­slo sėk­mę, – sa­vi­tas gė­lių sa­lo­no sti­lius. Ji tei­gia, jog „kal­tas“ ne tik jau­nat­viš­kas en­tu­ziaz­mas ir no­ras iš­si­skir­ti, bet ir sa­vi­tas su­pra­ti­mas apie flo­ris­ti­ką.

„Pa­grin­di­niai prin­ci­pai, ku­rių lai­ko­mės kom­po­nuo­da­mi puokš­tes, – na­tū­ra­lu­mas, gam­to­je eg­zis­tuo­jan­čios spal­vos ir kuo ma­žiau che­mi­jos“, – pa­sa­ko­ja jau­no­ji ver­sli­nin­kė.

Sin­te­ti­nių, gam­to­je ne­eg­zis­tuo­jan­čių spal­vų, už­su­kus į „Flo­ros stu­di­ją“, in­ter­je­re ne­ma­ty­ti. Ryš­kūs čia tik gy­vų gė­lių žie­dai. Gy­tė į sa­vo sa­lo­ną dirb­ti­nes gė­les „įsi­lei­džia“ tik prieš Vė­li­nes – pir­kė­jams jos pa­tin­ka dėl il­ga­am­žiš­ku­mo.

Rink­da­ma­si gy­vas gė­les iš tie­kė­jų siū­lo­mų ka­ta­lo­gų, pir­me­ny­bę sa­lo­no šei­mi­nin­kė ati­duo­da sod­res­nėms spal­voms. Ma­no, kad puokš­tė tu­ri at­spin­dė­ti džiaugs­min­gą nuo­tai­ką. Aiš­ku, jei ji nė­ra skir­ta pa­ly­dė­ti į pas­ku­ti­nę ke­lio­nę...

 

Ak­se­su­a­rams la­bai prie­ka­bi

 

Iš dirb­ti­nių me­džia­gų pa­ga­min­tų puokš­čių puo­šy­bai skir­tų ak­se­su­a­rų – plas­ti­ki­nių tin­kle­lių, juos­te­lių, bur­bu­lų bei ka­ro­liu­kų – Gy­tė ven­gia. Jos nuo­mo­ne, kom­po­zi­ci­joms pa­gy­vin­ti ge­riau­siai tin­ka džio­vin­tos ir ba­lin­tos au­ga­lų šak­nys, na­tū­ra­lios spal­vos ar da­žy­ti šiau­dai, iš įvai­riau­sių au­ga­lų pa­ga­min­tas pluoš­tas.

Kai ku­rių eg­zo­tiš­kų au­ga­lų da­lys puokš­tei su­tei­kia ir se­zo­ni­nio iš­skir­ti­nu­mo. Pa­vyz­džiui, med­vil­nės ša­ke­lės su iš­si­sklei­du­siais bal­tos va­tos „liz­de­liais“ – itin žie­miš­kos kom­po­zi­ci­jos prie­das.

Anot di­zai­ne­rės, vie­na iš flo­ris­ti­kos tai­syk­lių – puokš­tės prie­das, kad ir koks gra­žus ir ori­gi­na­lus bū­tų, ne­tu­ri už­gož­ti gė­lių.

 

„Ap­ren­gė“ po­pie­riu­mi

 

Jau­na­jai ver­sli­nin­kei „įtin­ka“ ir ne bet koks gė­lių pa­ka­vi­mo po­pie­rius. Ver­ti­na kuo na­tū­ra­les­nį ir pa­pras­tes­nį. Tam la­biau­siai ti­ko rus­vos spal­vos vy­nio­ja­ma­sis po­pie­rius, vy­res­nia­jai kar­tai pri­me­nan­tis svies­ti­nį.

Ir ne tik gė­lių žie­dus nuo šal­čio jis ap­sau­go. Juo„ap­reng­ti“  len­ty­no­se iš­ri­kiuo­ti kam­ba­ri­nių gė­lių va­zo­nai.

Pra­di­nė Gy­tės min­tis bu­vo taip pa­slėp­ti ne­es­te­tiš­kus plas­ti­ki­nius in­dus ir su­kur­ti tik jos sa­lo­nui bū­din­gą ak­cen­tą. Pa­ste­bė­jus, kad pir­kė­jai, įsi­gi­ję va­zo­nė­lį, ne­sku­ba at­si­kra­ty­ti šia pa­kuo­te, su­pra­to pa­tai­kiu­si į de­šim­tu­ką.

Mer­gi­na puokš­tes kom­po­nuo­ja va­do­vau­da­ma­si pir­miau­sia sa­vo sko­niu, o flo­ris­ti­kos tai­syk­les nu­stu­mia į ant­ra­ei­lį pla­ną. Ku­ria­mų gė­lių kom­po­zi­ci­jų sti­lis­ti­ką pa­ti va­di­na „ki­to­kia“. „Ir iš klien­tų ne­re­tai iš­girs­tu, kad ma­no puokš­tės iš­skir­ti­nės“, – džiau­gia­si to­kio tiks­lo ir sie­kian­ti mer­gi­na.

 

Pa­gal­bos pri­im­ti ne­sku­ba

 

Gy­tė nuo­sa­vą ver­slą pra­dė­jo ma­žiau nei prieš me­tus, ta­čiau tei­gia nė aki­mir­kos dėl to ne­si­gai­lė­ju­si. „Ži­no­jau, kad ne­bus leng­va, bu­vau dir­bu­si ki­to sa­vi­nin­ko sa­lo­ne, ma­čiau ir ne pa­čias pa­lan­kiau­sias šiam ver­slui die­nas, ta­čiau tai ma­no pa­si­ry­ži­mo ne­at­vė­si­no“, – at­vi­rau­ja mer­gi­na.

Sa­ko vi­sa­da ži­no­ju­si, kad pri­rei­kus, pa­gal­bos ran­ką iš­ties tė­ve­liai. Jau ir tie­sė – siū­lė pa­dė­ti įsi­ku­riant nuo­mo­ja­mo­se pa­tal­po­se „Ma­xi­mos“ par­duo­tu­vė­je. Ta­čiau Gy­tė pri­si­pa­žįs­ta man­da­giai at­si­sa­kiu­si – no­rin­ti sa­vo sva­jo­nę įgy­ven­din­ti be nie­kie­no pa­gal­bos.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų