Į lai­do­tu­ves at­vy­kę mū­sų ša­lies ir Uk­mer­gės ra­jo­no va­do­vai iš­sa­kė užuo­jau­tos bei pa­guo­dos žo­džius Ve­lio­nio ar­ti­mie­siems bei vi­siems Uk­mer­gės kraš­to žmo­nėms.

Ana­pi­lin iš­ėju­sį po­li­ti­ką jie mi­nė­jo kaip tei­sin­gą, pi­lie­tiš­ką, ener­gin­gą, sa­vo nuo­mo­nę tu­rė­ju­sį, bet į ki­tų įsi­klau­sy­ti mo­kė­ju­sį žmo­gų.

J. Ve­sel­ka mi­rė pir­ma­die­nį nuo šir­dies smū­gio „Ži­nių ra­di­jo“ stu­di­jo­je, į ku­rią vi­dur­die­nį at­vy­ko da­ly­vau­ti tie­sio­gi­nė­je dis­ku­si­jų lai­do­je. Sei­mo na­rys su­smu­ko li­kus mi­nu­tei iki tie­sio­gi­nio lai­dos „Prie pie­tų sta­lo“ ete­rio.

Gedimino Nemunaičio nuotr.

Po 15 mi­nu­čių at­vy­kę me­di­kai gai­vi­no par­la­men­ta­rą apie pus­va­lan­dį, ta­čiau ne­sėk­min­gai.

Spa­lio mė­ne­sį J. Ve­sel­ka bu­vo iš­rink­tas į Sei­mą penk­tai ka­den­ci­jai vien­man­da­tė­je Uk­mer­gės apy­gar­do­je. Jį bu­vo nu­ma­ty­ta skir­ti Sei­mo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku.

69 me­tų J. Ve­sel­ka bu­vo vie­nas vy­riau­sių am­žiu­mi Sei­mo na­rių.

Gim­ti­nė­je bu­vo ne sve­čias

Sa­vait­ga­liais ir šven­čių die­no­mis J. Ve­sel­ka iš sos­ti­nės at­va­žiuo­da­vo į pa­miš­kė­je esan­tį Sie­si­kų se­niū­ni­jos Užu­lau­kio kai­mo vien­kie­mį. Čia re­gist­ruo­tas ir eko­lo­gi­nis gy­vu­li­nin­kys­tės ūkis, kur Sei­mo na­rys pats ūki­nin­ka­vo kar­tu su sū­nu­mi.

Su žmo­na An­ta­ni­na už­au­gi­no sū­nų Ge­di­mi­ną ir duk­te­rį Da­lią.

Sie­si­kų se­niū­nas Al­gir­das Kau­šas sa­ko, kad stai­gi J. Ve­sel­kos mir­tis – ypač di­de­lė ne­tek­tis sie­si­kie­čiams.

„Jį žmo­nės tik­rai la­bai my­lė­jo. Tai ro­do ir rin­ki­mų re­zul­ta­tai – Sie­si­kuo­se su­rink­da­vo dau­giau­siai bal­sų. Ir tik­rai ne vel­tui, nes ir jam mū­sų rei­ka­lai la­bai rū­pė­jo, ne­bu­vo sve­ti­mi. Tar­pi­nin­kau­da­vo tarp pa­pras­tų žmo­nių ir mi­nis­te­ri­jų val­di­nin­kų. O ir į se­niū­ni­ją už­ėjęs vi­sa­da apie rei­ka­lus tei­rau­da­vo­si“, – sa­ko se­niū­nas.

Pa­sak A. Kau­šo, mū­ru J. Ve­sel­ka sto­da­vęs, kad pa­ge­rė­tų kai­mo žmo­gaus gy­ve­ni­mo są­ly­gos. Dėl ke­lių re­mon­to, mo­kyk­los re­no­va­ci­jos pats my­nė mi­nis­te­ri­jų bei ki­tų ins­tan­ci­jų slenks­čius.

O jo žy­giai dėl liūd­nai pa­gar­sė­ju­sių sos­ti­nės ka­na­li­za­ci­jos nuo­te­kų, ku­rias ke­tin­ta vež­ti į Sie­si­kų lau­kus, iš­gel­bė­jo sie­si­kie­čius nuo nuo­la­ti­nės smar­vės ir už­terš­tos ap­lin­kos.

Se­niū­nas ti­ki­na, kad nė vie­na šven­tė mies­te­ly­je ne­vy­ko, ku­rios ne­bū­tų fi­nan­siš­kai pa­rė­męs kraš­tie­tis par­la­men­ta­ras.

Su­da­ry­ta ko­mi­si­ja

J. Ve­sel­ka bu­vo pa­šar­vo­tas Vil­niaus lai­do­tu­vių na­muo­se „Nu­trū­ku­si sty­ga“. Su­da­ry­ta Vals­ty­bi­nė ko­mi­si­ja Sei­mo na­rio lai­do­tu­vėms or­ga­ni­zuo­ti.

Sei­mo kanc­le­ris Jo­nas Mi­le­rius pa­aiš­ki­no, kad tam tik­ri rei­ka­la­vi­mai, nu­ma­ty­ti įsta­ty­mu, yra ke­lia­mi mi­rus sig­na­ta­rui bei esa­mos ka­den­ci­jos Sei­mo na­riui.

„Yra tam tik­ra tvar­ka, bet vi­sas lai­do­tu­vių de­ta­les de­ri­na­me su Ve­lio­nio ar­ti­mai­siais. Iš­klau­so­me jų pa­gei­da­vi­mus dėl šar­vo­ji­mo, lai­do­ji­mo vie­tos. Bu­vo­me su­si­sie­kę su Sei­mo na­rio sū­nu­mi ir duk­ra“, – sa­ko J. Mi­le­rius.

At­si­svei­ki­ni­mas su Ve­lio­niu vy­ko tris die­nas. At­si­svei­kin­ti su gar­biu kraš­tie­čiu iš­vy­ko ir ne vie­na uk­mer­giš­kių gru­pė: Sie­si­kų kraš­to žmo­nės, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų na­riai.

Ko­mi­si­ja lai­do­tu­ves de­ri­no ir su mū­sų ra­jo­no va­do­vais. Ka­dan­gi Ve­lio­nis – mū­sų kraš­tie­tis, į ko­mi­si­jos su­dė­tį įtrauk­tas ir ra­jo­no me­ras Al­gir­das Ko­pūs­tas.

Iš­skir­ti­nės lai­do­tu­vės

To­kios iš­skir­ti­nės lai­do­tu­vės Uk­mer­gė­je – re­te­ny­bė. Ką jau kal­bė­ti apie kai­mo ka­pi­nai­tes. Ke­lias die­nas bu­vo de­ri­na­ma gar­so apa­ra­tū­ra ka­pi­nė­se, kaip pa­to­giau pri­ei­ti prie šei­mos ka­po, ku­rį ap­lan­ky­ti no­rės tūks­tan­ti­nė mi­nia. Kad ne­kil­tų jo­kių ne­sklan­du­mų, ne­nu­ken­tė­tų ap­link esan­čios ka­pa­vie­tės, ap­kal­bė­tas net duo­bės ka­si­mas bei pa­puo­ši­mas.

Iš anks­to bu­vo nu­ma­ty­tos vie­tos, kur tu­rės sto­vė­ti į pas­ku­ti­nę ke­lio­nę par­la­men­ta­rą at­ly­dė­ję val­džios at­sto­vai, ka­riš­kiai, or­kest­ras.

Ka­sant duo­bę, pa­aiš­kė­jo, jog šio­je ka­pi­nių vie­to­je že­mė yra la­bai sun­ki, mo­lin­ga. Iš­kas­tas šly­nas iš­vež­tas, o į jo vie­tą at­ga­ben­ta smė­lio.

Lai­do­tu­vi­nin­kus prie Uk­mer­gės ra­jo­no ri­bos pa­si­ti­ko du po­li­ci­jos eki­pa­žai su švy­tu­rė­liais.

Iš pra­džių bu­vo nu­tar­ta pro­ce­si­ją nu­kreip­ti šiau­ri­niu Uk­mer­gės ap­link­ke­liu. Bet vė­liau pri­ei­ta prie nuo­mo­nės, kad J. Ve­sel­kos ke­lias į pas­ku­ti­nę am­ži­no po­il­sio vie­tą ei­tų per Uk­mer­gę...

Sie­si­kų Šv. apaš­ta­lo Bal­tra­mie­jaus baž­ny­čio­je už Ve­lio­nį bu­vo au­ko­ja­mos šv. Mi­šios. Po­li­ti­kas pa­lai­do­tas Sie­si­kų ka­pi­nė­se, šei­mos ka­pe. Čia pat il­si­si jo mo­ti­na, bro­lis ir se­ne­lė iš mo­ti­nos pu­sės.

Gy­dė­si dar­bu

Sei­mo na­rio J. Ve­sel­kos pa­dė­jė­ja Ni­jo­lė Ka­se­lie­nė šias pa­rei­gas ėjo 12 me­tų.

Mo­te­ris pa­sa­ko­jo su J. Ve­sel­ka ben­dra­vu­si ga­na daž­nai. Kal­bė­da­vo­si ne tik apie dar­bą ar po­li­ti­ką. Juo­du sie­jo la­bai se­na pa­žin­tis. „Juk mes abu ėjom į tą pa­čią kla­sę“, – sa­kė N. Ka­se­lie­nė.

„Pri­si­me­nu, prieš ku­rį lai­ką Ju­lius bu­vo pa­si­skun­dęs, kad tirps­ta kai­rė ran­ka. Siū­liau jam ei­ti pas dak­ta­rus, bet nu­mo­jo ran­ka: at­va­žiuo­siu į ūkį, pa­dirb­siu ir nu­stos. Po to sa­kė, kad taip ir bu­vo“, – pa­sa­ko­jo il­gus me­tus su po­li­ti­ku dir­bu­si uk­mer­giš­kė.

Ofi­cia­liai šiai ka­den­ci­jai J. Ve­sel­ka dar ne­bu­vo jos pa­sky­ręs sa­vo pa­dė­jė­ja, bet mo­te­ris sa­ko, kad ne­bū­tų at­si­sa­kiu­si.

Uk­mer­gė­je, Vy­tau­to g. 39, esan­čia­me J. Ve­sel­kos dar­bo ka­bi­ne­te iki pat jo lai­do­tu­vių de­gė at­mi­ni­mo žva­ke­lė.

Pri­me­na

Ka­dan­gi pa­ti daž­niau­sia to­kios stai­gios mir­ties prie­žas­tis – šir­dies smū­gis, tuo­jau po par­la­men­ta­ro mir­ties ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se pa­si­py­lė pa­ta­ri­mai, kaip at­pa­žin­ti jo po­žy­mius.

Me­di­kai sa­ko, kad pir­mie­ji in­fark­to po­žy­miai – dis­kom­for­tas prie­ki­nė­je krū­ti­nės da­ly­je, už krū­tin­kau­lio. Daž­niau­sia tai bū­na spau­džian­tis, de­gi­nan­tis skaus­mas, ky­lan­tis į kak­lą, plin­tan­tis į ran­kas. Ga­li at­ro­dy­ti, kad skau­da skran­dį, trūks­ta oro.

Uk­mer­gė­je – nau­ji rin­ki­mai

Vie­to­je pir­ma­die­nį stai­ga mi­ru­sio J. Ve­sel­kos Uk­mer­gės vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je bus ren­ka­mas ki­tas Sei­mo na­rys.

Apie tai „Uk­mer­gės ži­nioms“ sa­kė Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­gaus­kas. Jis iš­sa­kė užuo­jau­tą vi­siems uk­mer­giš­kiams dėl gar­baus kraš­tie­čio mir­ties.

Anot Z. Vai­gaus­ko, pa­gal Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mą mi­rus Sei­mo na­riui per pus­me­tį apy­gar­do­je, ku­rio­je jis bu­vo iš­rink­tas, tu­ri bū­ti su­reng­ti nau­jo­jo par­la­men­ta­ro rin­ki­mai.

Grei­čiau­siai Sei­mo rin­ki­mai Uk­mer­gė­je vyks ki­tų me­tų ko­vo 3 die­ną. „Ko­vo 3-iosios da­ta pa­ti pra­šo­si, ka­dan­gi bus ren­gia­mi Sei­mo na­rių rin­ki­mai Za­ra­sų–Vi­sa­gi­no bei Bir­žų–Ku­piš­kio apy­gar­do­se, ku­rio­se spa­lio mė­ne­sio rin­ki­mų re­zul­ta­tai bu­vo pa­nai­kin­ti dėl pa­žei­di­mų. Bū­tų lo­giš­kiau­sia ir Uk­mer­gės apy­gar­do­je reng­ti juos tą pa­čią die­ną. Bet ofi­cia­lus spren­di­mas bus pri­im­tas tik po lai­do­tu­vių“, – sa­kė Z. Vai­gaus­kas.

Pa­sak jo, šie rin­ki­mai bus vi­siš­kai nau­ji. Juo­se sa­vo kan­di­da­tū­ras ga­li kel­ti nau­ji kan­di­da­tai į Sei­mą.

Kai VRK pa­skelbs re­gist­ra­ci­ją, sa­vo kan­di­da­tū­ras ga­lės kel­ti po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­viai ar­ba par­ti­jos kel­ti sa­vo kan­di­da­tus.

Jei rin­ki­mų da­ta bus pa­tvir­tin­ta ko­vo 3-iąją, re­gist­ruo­tis kan­di­da­tai ga­lės iki gruo­džio 28-osios.

Per ka­den­ci­ją mi­rė du Sei­mo na­riai

Per pra­ei­tą Sei­mo ka­den­ci­ją mi­rė du par­la­men­ta­rai. Vie­to­je Sei­mo vieš­bu­ty­je mi­ru­sio so­cial­de­mok­ra­to Al­gio Ri­mo pa­kar­to­ti­niuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se Ma­ri­jam­po­lės apy­gar­do­je bu­vo iš­rink­tas Al­bi­nas Mit­ru­le­vi­čius.

Ava­ri­jo­je žu­vus so­cial­de­mok­ra­tui Juo­zui Pa­lio­niui, nau­ji rin­ki­mai ne­bu­vo ren­gia­mi, nes iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos bu­vo li­kę ma­žiau nei me­tai.

„Ta­čiau J. Ve­sel­kos mir­tis – pir­mas at­ve­jis, kai Sei­mo na­rys mirš­ta prak­tiš­kai tuo­jau po rin­ki­mų ir nau­jo Sei­mo ka­den­ci­jos pra­džios“, – pa­ste­bė­jo VRK pir­mi­nin­kas.

Apie veik­lą

J. Ve­sel­ka gi­mė 1943 me­tų va­sa­rio 8 die­ną Uk­mer­gės ra­jo­no Sie­si­kų mies­te­ly­je ama­ti­nin­kų šei­mo­je. Vil­niaus uni­ver­si­te­te jis bai­gė Eko­no­mi­kos fa­kul­te­tą ir įgi­jo eko­no­mis­to spe­cia­ly­bę, dir­bo dės­ty­to­ju, 1985 me­tais ap­gy­nė eko­no­mi­kos moks­lų kan­di­da­to di­ser­ta­ci­ją. At­kū­rus ne­pri­klau­so­my­bę per­ėjo dirb­ti į Eko­no­mi­kos mi­nis­te­ri­ją, nuo 1992-ųjų bu­vo ren­ka­mas į Sei­mą.

2000–2012 m. – Sei­mo na­rys, iš­rink­tas Uk­mer­gės rin­ki­mų apy­gar­do­je Nr. 61. Sei­me dir­bo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te (2009–2012 m. – pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas), Ver­slo ir už­im­tu­mo ir Kon­sti­tu­ci­jos pa­tai­soms reng­ti (2000–2004 m.), Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės re­gio­no pro­ble­mų (2004–2008 m., 2005–2008 m. – pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas), Ato­mi­nės ener­ge­ti­kos (2008–2012 m.) ko­mi­si­jo­se.

2000 m. ko­vo mėn. įkū­rus liau­dies są­jun­gą „Už tei­sin­gą Lie­tu­vą“, iš­rink­tas jos pir­mi­nin­ku.

Eko­no­mi­kos ir po­li­ti­kos klau­si­mais yra pa­ra­šęs ke­le­tą kny­gų, ke­lis šim­tus straips­nių. Vil­niaus uni­ver­si­te­te skai­tė pa­skai­tas mak­ro­e­ko­no­mi­kos te­ma.

2000 m. ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės me­da­liu.

Šie­met vy­ku­siuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se uk­mer­giš­kiai dau­giau­siai bal­sų ati­da­vė sa­vo kraš­tie­čiams Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tei Lo­re­tai Grau­ži­nie­nei ir par­ti­jos Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas są­ra­še kan­di­da­ta­vu­siam Ju­liui Ve­sel­kai.

Šie du kan­di­da­tai vien­man­da­ti­nin­kai su­si­run­gė ant­ra­ja­me rin­ki­mų tu­re.

Ja­me už J. Ve­sel­ką bal­sa­vo 5 237 ar­ba 48,3 pro­cen­to rin­kė­jų. Dar­bo par­ti­jos na­rė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė su­rin­ko 4 961 ar­ba 45,75 pro­cen­to rin­kė­jų bal­sų.