Gry­bin­gas vie­tas ap­gu­lė iš­si­il­gu­sie­ji miš­ko gė­ry­bių. Gry­bau­to­jai do­mi­si, ar ver­ta su­klus­ti, pa­si­gir­dus in­for­ma­ci­jai, esą dėl di­de­lių šios va­sa­ros karš­čių gry­bai ga­li bū­ti pri­kau­pę nuo­din­gų me­džia­gų. Spe­cia­lis­tai ra­mi­na, ta­čiau kar­tu pri­me­na, kad pik­tnau­džiau­ti gry­bais ne­tu­rė­tu­me.

 

Vai­do­tė GRIŠKEVIČIŪTĖ

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Grybavimas lietuviams – vienas smagiausių rudens užsiėmimų.

Trauk­ti į miš­kus tau­tie­čius vi­lio­ja ru­dens der­lius – gry­bai, uo­gos. Gau­siai šiuo me­tu dygs­tan­čių gry­bų ieš­ko­me sau ar­ba su lai­mi­kiu sku­ba­me į tur­gų. Po sa­ma­no­mis ir la­pais ap­ti­kę be­si­sle­pian­čią ke­pu­rę, net ir ne­gal­vo­ja­me apie tai, kad miš­ko duo­na, miš­ko mė­sa, gam­tos sa­ni­ta­rais va­di­na­mi gry­bai lyg kem­pi­nė su­trau­kia oro ter­ša­lus.

Gam­to­je au­gan­tys gry­bai bei uo­gos kau­pia ir ap­lin­ką ter­šian­čius ra­dio­ak­ty­vius ele­men­tus. Šie au­ga­lai va­di­na­mi vie­nais ryš­kiau­sių ap­lin­kos ra­dio­ak­ty­vio­sios tar­šos in­di­ka­to­rių. Dar vie­nas žmo­nių ra­dio­ak­ty­vaus už­terš­tu­mo šal­ti­nis, pa­sak Na­cio­na­li­nio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos Snie­guo­lės Šče­po­na­vi­čie­nės, yra lau­ki­nė fau­na. Pas šer­nus, stir­nas, el­nius, ki­tus gy­vū­nus mi­nė­tų ele­men­tų at­si­ran­da mai­ti­nan­tis uo­go­mis, sa­ma­no­mis ir pan.

Ins­ti­tu­tas kar­tu su Vals­ty­bi­ne mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba at­lie­ka ša­lies miš­kuo­se ran­da­mų val­go­mų­jų gry­bų ste­bė­se­ną. Pa­šne­ko­vė sa­ko, jog kiek­vie­nais me­tais yra ti­ria­ma gry­bų ra­dio­lo­gi­nė tar­ša, ku­ri, anot jos, ma­žė­ja, o gry­buo­se ap­tin­ka­mų „ne­ge­rų­jų“ me­džia­gų kie­kis ne­sie­kia nu­sta­ty­tos leis­ti­nos nor­mos ri­bos.

 

Var­to­ti kas­dien ne­ga­li­ma

 

Pra­si­dė­jus gry­ba­vi­mo se­zo­nui, ži­niask­lai­do­je ne­se­niai pa­si­ro­dė pra­ne­ši­mų, kad kait­rio­je sau­lė­je pa­bu­vę gry­bai ga­li bū­ti pa­vo­jin­gi. Prie­žas­ti­mi įvar­dy­tas per di­de­lis karš­ty­je jų su­kaup­tos me­džia­gos – chi­ti­no – kie­kis. Tei­gia­ma, kad šį gam­ti­nį jun­gi­nį sun­kiai įsi­sa­vi­na žmo­gaus or­ga­niz­mas, to­dėl mė­ga­vi­ma­sis gry­bais ga­li nei­gia­mai at­si­liep­ti svei­ka­tai.

Ar šie per­spė­ji­mai yra pa­grįs­ti ir gry­ba­vi­mo džiaugs­mų bent lai­ki­nai rei­kia at­si­sa­ky­ti? S. Šče­po­na­vi­čie­nė sa­kė ne­ma­nan­ti, jog gry­bau­to­jai tu­rė­tų su­ne­rim­ti dėl to, kad gry­bams šią va­sa­rą kaž­kas at­si­ti­ko. Chi­ti­nas ir taip yra gry­bų su­de­da­mo­ji da­lis, ypač daug jo tu­ri vo­ve­rai­tės – bū­tent dėl to jos ma­žai kir­mi­ja. Ta­čiau są­sa­jų tarp šio kom­po­nen­to ir kli­ma­to ypa­ty­bių esą ne­rei­kia ieš­ko­ti.

Vis dėl­to karš­čiai, anot pa­šne­ko­vės, au­ga­lus iš­sau­si­na, o sau­ses­niuo­se gry­buo­se la­biau kon­cen­truo­ja­si vi­sos – ne vien tei­gia­mos – me­džia­gos. Tad ar ga­li kil­ti koks nors ap­si­nuo­di­ji­mo gry­bais pa­vo­jus, pri­klau­so nuo to, ko­kį kie­kį šio ska­nės­to su­val­gy­si­me.

„Gry­bau­to­jai ir tie, ku­rie mėgs­ta gry­bus, juk ir pa­tys ge­rai ži­no, kad tai yra sun­kiai virš­ki­na­mas, ne svei­ka­ti­nan­tis ir ne koks nors svei­kas mais­tas. Kas­dien var­to­ti jo tik­rai ne­ga­li­ma. Be to, tarp gau­sy­bės gry­bų ga­li­ma pri­si­rink­ti ir ne­tin­ka­mų bei ap­si­nuo­dy­ti tok­si­nais“, – sa­kė spe­cia­lis­tė, pri­min­da­ma, jog rink­ti, var­to­ti gry­bus rei­kia pro­tin­gai ir su sai­ku.

 

Ga­li pa­žeis­ti ke­pe­nis

 

Ne­pra­ras­ti bud­ru­mo gry­bau­jant pa­ta­ria ir Uk­mer­gės ra­jo­no vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė mais­to pro­duk­tų ins­pek­to­rė An­ge­lė Rū­ta Ša­ba­na­vi­čie­nė. „Pir­miau­sia rei­kia pa­žin­ti gry­bus ir ži­no­ti, ką į krep­šį dė­ti, – sa­ko ji. – Svar­bu ir tin­ka­mai ap­do­ro­ti: kaip tą pa­da­ry­ti – kiek­vie­nos gas­pa­di­nės rei­ka­las.“

Ap­si­ri­ki­mas ar­ba ne­su­ge­bė­ji­mas tin­ka­mai pa­ruoš­ti pa­tie­ka­lų iš gry­bų ga­li baig­tis liūd­nai. Pa­šne­ko­vė pri­si­me­na ne vie­ną sun­kaus ap­si­nuo­di­ji­mo at­ve­jį Uk­mer­gė­je. Sa­ko, jog iš li­gos ke­le­tui gy­ven­to­jų vos pa­vy­kę iš­si­kaps­ty­ti. Ypač di­de­lė grės­mė žmo­gaus svei­ka­tai ky­la, jei gry­bų nuo­dai pa­žei­džia ke­pe­nis.

Lai­mė, ži­nios apie pa­na­šius su­sir­gi­mus vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tų pas­ta­ruo­ju me­tu ne­pa­sie­kia. Vil­niaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro Uk­mer­gės sky­riaus ve­dė­jos Ele­nos Mi­ri­na­vi­čie­nės tei­gi­mu, duo­me­nų apie gry­bais ap­si­nuo­di­ju­sius mū­sų ra­jo­no gy­ven­to­jus šio­je įstai­go­je nė­ra jau ke­le­ri me­tai.

Kai ren­ka­me pa­tys – ži­no­me, ką de­da­me į bur­ną. O ar ga­li­me jaus­tis sau­giai, pa­tie­ka­lą su gry­bais už­si­sa­ky­da­mi ka­vi­nė­je?

Pa­sak A. R. Ša­ba­na­vi­čie­nės, pa­grin­do tuo abe­jo­ti tik­rai nė­ra. Mat vi­so­se mū­sų ra­jo­ne esan­čio­se vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se ga­mi­nant val­gį nau­do­ja­mi tik pirk­ti­niai pie­vag­ry­biai.

 

„Sve­tim­ša­lių“ ne­ras­tu­me

 

Tin­gin­tie­ji mak­li­nė­ti po miš­kus, bet mėgs­tan­tie­ji gry­bus jų ga­li įsi­gy­ti tur­gu­je. O tie, ku­rie į tur­ga­vie­tę sku­ba pa­siū­ly­ti pri­rink­tų gė­ry­bių, tu­rė­tų įsi­dė­mė­ti tam tik­ras pre­kia­vi­mo są­ly­gas. Pa­sak ins­pek­to­rės, pre­kei­viai pri­va­lo pai­sy­ti rei­ka­la­vi­mo ne­su­mai­šy­ti į krū­vą įvai­rių gry­bų. Jie tu­ri bū­ti su­dė­ti skir­tin­go­mis rū­ši­mis: at­ski­rai – vo­ve­rai­tės, rau­don­vir­šiai ir pan. Kaip juos par­da­vi­nė­ti – vie­ne­tais ar ki­log­ra­mais, pa­si­ren­ka pa­tys gry­bau­to­jai. Kai­na taip pat pri­klau­so nuo jų.

A. R. Ša­ba­na­vi­čie­nė sa­ko pa­ste­bė­ju­si, jog šie­met tur­gu­je gry­bų rin­kė­jai siū­lo ypač daug kaz­lė­kų. Kal­bė­da­ma apie miš­ko gė­ry­bes, už­si­me­na ir apie tai, jog nu­ste­bi­no ypa­tin­gai di­de­lės uo­gų – mė­ly­nių, bruk­nių, span­guo­lių kai­nos. Svars­to, jog tą lė­mė men­kas šių­me­tis uo­gų der­lius.

No­rint tur­gu­je pre­kiau­ti gry­bais, ko­kio nors do­ku­men­to iš mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos ne­rei­kia. Pre­kei­viai tu­rė­tų kreip­tis tik į tur­gaus ad­mi­nist­ra­ci­ją dėl pre­ky­bos vie­tos.

Ins­pek­to­rės ži­nio­mis, šio­mis miš­ko gė­ry­bė­mis pas mus pre­kiau­ja vie­ti­niai gry­bau­to­jai, o ki­tų ra­jo­nų miš­kuo­se iš­au­gu­sių gry­bų Uk­mer­gės tur­guo­se, ko ge­ro, ne­ras­tu­me.

Tuo tar­pu kai ku­riuo­se ki­tuo­se mies­tuo­se po­pu­lia­rūs ir įvež­ti­niai gry­bai. Pa­vyz­džiui, pas Šven­čio­nių pir­kė­jus ne­ma­žai jų at­ke­liau­ja iš Bal­ta­ru­si­jos. Pa­sak Na­cio­na­li­nio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos S. Šče­po­na­vi­čie­nės, to­kių „at­vy­kė­lių“ siun­tos yra griež­tai kon­tro­liuo­ja­mos – gry­bai ti­ria­mi. Ti­riant juos ra­dio­lo­giš­kai, ypač di­de­lis dė­me­sys ski­ria­mas tiems gry­bams, ku­rie im­por­tuo­ja­mi iš kraš­tų, po Čer­no­by­lio ato­mi­nės elek­tri­nės ava­ri­jos la­biau­siai už­terš­tų ra­dio­ak­ty­vio­sio­mis me­džia­go­mis.

 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Kuponas Ukmergės žinios

Veterinarijos klinika

Pridavimas

Ukmerges siluma

Vilkmerge restoranas

Ar domitės artėjančiais Seimo rinkimais?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Floros Studija

sale

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų